12-metis skautas tapo tikru didvyriu, kai savo išmoktais įgūdžiais išgelbėjo pasiklydusią porą ir jų sužeistą šunį nuošaliame take, tapdamas pavyzdžiu, primenančiu, kad net jaunas žmogus, turėdamas tinkamus įgūdžius ir drąsos, gali išgelbėti gyvybes - Pertraukėlė.net - Tavo laisvalaikiui

Istorijos

12-metis skautas tapo tikru didvyriu, kai savo išmoktais įgūdžiais išgelbėjo pasiklydusią porą ir jų sužeistą šunį nuošaliame take, tapdamas pavyzdžiu, primenančiu, kad net jaunas žmogus, turėdamas tinkamus įgūdžius ir drąsos, gali išgelbėti gyvybes

Parašė

-

Vos 12 metų skautas David King parodė, ką reiškia tikra drąsa. Panaudodamas savo skautiškus įgūdžius ir atkaklumą, jis išgelbėjo pasiklydusią porą ir jų sužeistą šunį nuošaliame Havajų take. Šis pasakojimas ne tik įkvepia, bet ir stebina, kaip jaunas žmogus gali turėti tokią nepaprastą stiprybę ir išmintį, kurios kartais stinga suaugusiesiems. David atsidavimas ir noras padėti rodo, kad tikrasis didingumas kyla iš širdies, o ne iš patirties.

Viskas prasidėjo, kai pora, žinoma tik kaip JD ir Aimee, nusprendė leistis į, jų manymu, paprastą trijų kilometrų žygį su savo šunimi Smokey. Tačiau netikėtas klaidingas posūkis pasirodė esąs lemtingas – jie pasiklydo ir netikėtai atsidūrė 11 kilometrų gylyje nuo tako pradžios. Artėjo vakaras, ir jie jau kelias valandas nebuvo sutikę nė vieno žmogaus.

Situacija tapo dar sudėtingesnė: pora neturėjo nei papildomo maisto, nei vandens, o telefonų baterijos buvo išsekusios. Tarsi to būtų negana, jų šuo Smokey susipjaustė pėdas ir nebegalėjo eiti toliau. JD bandė nešti 45 kilogramus sveriantį šunį, tačiau vėliau tai pasidarė per sunku. Laimei, kaip tik tuo metu David King ir jo mama Christine baiginėjo savo 24 kilometrų žygį Waimano taku, siekdami skautų ženklelio, ir aptiko šią įstrigusią porą.

„Paklausėme jų: ‘Ar jums reikia pagalbos?’ – prisimena David. Pora nedvejodama atsakė: ‘Taip’. Jų balse girdėjosi nuovargis ir nerimas. Jie parodė savo šuns, vardu Smokey, pėdas, kurios buvo kruvinai nubrozdintos. Kiekvienas žingsnis jam kėlė skausmą, todėl šuo sunkiai galėjo pajudėti į priekį.“

David ir jo mama galėjo parodyti porai kelią atgal, tačiau Smokey buvo per daug sužeistas, kad pats galėtų judėti toliau. Dar blogiau – jų telefonai buvo išsikrovę, todėl jie negalėjo išsikviesti pagalbos. David akimirkai susimąstė ir prisiminė vieną iš skautiškų pamokų, kurią išmoko iš savo vyresnio brolio, „Eagle Scout“. Staiga jį aplankė mintis – jis pasiūlė sukurti improvizuotus neštuvus, kurie padėtų pargabenti sužeistą šunį.

„Mes padarėme neštuvus, naudodami didelę medžio šaką, kurią perlaužėme per pusę. Tada panaudojome savo marškinėlius, ištempėme juos ir perkišome šakas pro rankoves,“ – aiškino berniukas, pasakodamas apie savo planą.

Nors iš pradžių Christine abejojo, ar šis sumanymas pavyks, jie nusprendė pabandyti. „Tai buvo Davido idėja sukurti neštuvus,“ – sakė Christine. „Iš pradžių nesitikėjome, kad tai suveiks. Atrodė, kad šuo gali nepasitikėti improvizuotais neštuvais, tačiau Smokey tarsi suprato, jog jam bando padėti, ir ramiai atsigulė ant jų“. Tai buvo pirmas jų sėkmės žingsnis, tačiau laukė ilgas kelias.

Vis dėlto net ir keturiems žmonėms pernešti 45 kilogramų šunį akmenuotu ir vingiuotu taku buvo tikras jėgų išbandymas. Kelionė pareikalavo tiek fizinės ištvermės, tiek atkaklumo. Davidui tai buvo dar didesnis iššūkis, nes tą pačią dieną jis jau buvo dalyvavęs futbolo rungtynėse ir jautėsi pavargęs. Nepaisant to, jis nesustojo.

„Buvo labai sunku, bet mes keisdavomės,“ – pasakoja David. „Kartais keturiese – po vieną kiekvienoje pusėje, kartais tik dviese. Mama ir JD padėdavo nešti, kol aš galėdavau trumpai atsikvėpti. Kai Smokey nulipdavo nuo neštuvų ir bandydavo pats paeiti kelis žingsnius, tai mums buvo didelė palengvėjimo akimirka – galėdavome šiek tiek atsikvėpti ir atgauti jėgas.“

Kelionė tęsėsi ilgai, lydima prakaito lašų, ​​skaudančių rankų ir tylos, kurioje susimaišė nerimas ir viltis. Tačiau galiausiai, po ilgos ir varginančios kovos su takais ir savo pačių nuovargiu, jie pasiekė tako pradžią. Atėjo palengvėjimo akimirka. Smokey buvo nuvežtas pas veterinarą, kur jo žaizdos buvo kruopščiai išgydytos, ir dabar jis vėl sveikas bei laimingas.

Kai ši istorija pasirodė internete, žmonės negailėjo pagyrų Davidui ir jo mamai. Daugelis sakė, kad toks pasiaukojantis poelgis yra vertas ne vieno skautų ženklelio. Tačiau Davidui svarbiausia buvo ne apdovanojimai. Jo širdį šildė mintis, kad tą dieną jis padarė tikrai reikšmingą darbą, padėdamas tiems, kuriems to labiausiai reikėjo.

„Kai padedi kitam žmogui, tave užplūsta džiaugsmas,“ – atvirai dalijasi David. „Tai nuostabus jausmas žinoti, kad tą dieną kažkam buvai reikalingas.“ Ši patirtis tapo jam gyvu priminimu, kad kiekvienas iš mūsų gali tapti herojumi, kai veikiame iš širdies.

Jaunasis skautas taip pat pasidalijo patarimais, kurie gali būti naudingi kitiems žygeiviams. „Prieš leisdamiesi į bet kokią veiklą, visada pagalvokite apie galimas netikėtas situacijas ir kaip joms pasiruošti.“ Jis rekomenduoja į žygį pasiimti būtiniausių daiktų: žibintuvėlį, kišeninį peilį, pirmosios pagalbos rinkinį, apsaugą nuo lietaus, papildomo maisto, vandens, apsaugą nuo saulės, šiltesnių drabužių, priemones ugniai uždegti, vietovės žemėlapį ir kompasą.

Jei norite išgirsti visą šią įkvepiančią istoriją, tai padaryti galite žemiau esančiame vaizdo įraše:

POPULIARU

© 2021 Pertraukele.net - be raštiško sutikimo kopijuoti ar kitaip atgaminti turinį draudžiama