Atėję į mišias žmonės nustebo, kai pamatė bažnyčioje daug šunų. Tačiau netrukus išaiškėjo gudrus kunigo planas, kuris pilnai išsipildė iki mišių pabaigos - Pertraukėlė.net - Tavo laisvalaikiui
Atėję į mišias žmonės nustebo, kai pamatė bažnyčioje daug šunų. Tačiau netrukus išaiškėjo gudrus kunigo planas, kuris pilnai išsipildė iki mišių pabaigos
Ar esate kada nors matę, kad į bažnyčią būtų įleidžiami gyvūnai? Visą savo gyvenimą, kai nuo mažumės ėjau į sekmadienio ar kitų apeigų mišias, niekada net negalėjau įsivaizduoti, kad kunigas galėtų pasikviesti į Dievo namus šunis, kates ar kokius kitus gyvūnus. Nieko nestebina, kad kunigas pirmiausia užsiima žmonių, savo parapijiečių išganymu.
Tikrai nieko nestebina, kad kunigai dažniausiai būna auksinės širdies žmonės, kurie savo gyvenimą aukoja tarnystei kitiems. Jie ne tik rūpinasi savo parapija, bet dažnai užsiima ir kitomis labdaringomis veiklomis. Štai kunigas iš Brazilijos išgarsėjo tuo, kad į savo vedamas mišias jis vieną dieną pradėjo vestis daugybę beglobių šunų.
Tėvas Joao Paulo Araujo Gomes visada rūpinasi žmonių gerove, tačiau jo aistra yra pagalba bejėgiams, beglobiams gyvūnams ir ypač šunims. Su šiais vargšais keturkojais jis turi ypatingą ryšį. Kunigas daug laiko praleidžia gelbėdamas išsekusius ar sužeistus benamius gyvūnus, kuriems vėliau jis ieško namų.
Vieną kartą jis pagalvojo, kad jo vedamos sekmadieninės mišios yra puiki proga parodyti nuostabius keturkojus ir paprašyti parapijiečių atverti savo duris benamiams gyvūnams. Kiekvienų mišių metu jo siekis buvo parodyti, kokie geri ir draugiški yra šie keturkojai su tikslu iki mišių pabaigos surasti jiems naujus šeimininkus. Mišių pabaigoje beveik nelikdavo žmogaus, kuris nebūtų susižavėjęs paklusniais ir draugiškais keturkojais, kuriems kas kartą buvo randami nauji namai.
Ar gi ne genialu? Žmonės, ateinantys į pamaldas, tikrai daug mieliau atveria savo širdis ir namų duris idėjai padėti vienam beglobiui gyvūnui. Kunigas Joao yra gerai pažįstamas visai apylinkei, nes jis dažnai dalyvauja šunų gelbėjimo operacijose. Jo veiksmai taip pat įkvėpė kitus parapijiečius sekti jo pavyzdžiu ir užaugino meilę gyvūnams jau ne viename iš jų. Mišių metu, kai kunigas atsiveda po keletą šunų, paruoštų “įvaikinimui”, atsitinka nemažai ir kuriozinių dalykų.
Šunys yra šunys, jų charakteriai būna patys įdomiausi, tad ne vieną kartą kunigui meldžiantis tenka paglostyti dėmesio prašantį keturkojį. Per visą savo aktyvios gyvūnų globos veiklą, kunigas tapo ne vienos kardinalios transformacijos liudininku. Jo aistra yra padėti tiems gyvūnams, kurie buvo nuskriausti kito žmogaus ar gyvenimo gatvėje.
Nėra nieko labiau jaudinančio, nei matyti leisgyvio gyvūno pasikeitimus vos per porą savaičių, kai jam suteikiamas maistas, pastogė, o svarbiausia – meilė ir rūpestis. Būtent kunigo Joao dėka, Gravata miesto gatvėse benamių šunų sumažėjo iki rekordinių skaičių. Pats dvasininkas yra priglaudęs net keletą šunų į savo namus.
Kai jo pamaldose dalyvaujantys tikintieji pasidalino kunigo ir jo globotinių nuotrauka internete, kunigo Joao istorija ir misija greitai išplito po visą pasaulį. Daugybės komplimentų ir sveikinimų dėl savo veiklos sulaukęs dvasininkas išlieka kuklus.
Tačiau kaip daugybė komentarų pabrėžė – šis kunigas yra gerumo ir krikščionybės įsikūnijimas. Jis rūpinasi ne tik savo parapijos žmonėmis, bet ir tais, apie kuriuos žmogus pamiršta. Šis dvasininkas yra žmogiškumo ir užuojautos Dievo sutvėrimams pavyzdys, kuriuo neįmanoma nesižavėti!