Atsibodo begalinė aplinkinių patarimų tirada? Jūs ne vieni. Visiems siūlau perskaityti šį vienintelį veiksmingą patarimą, kuris padės išspręsti daugybę situacijų

Mūsų dienomis, kai begalinis kiekis informacijos perpildo visas internetines svetaines, kartais sudėtinga iš tiesų suvokti, kokiais patarimais pasinaudoti, o kokie yra ne mums. Labai opi tema yra vaikų auklėjimas, kuris per pastaruosius 50 metų pasikeitė neatpažįstamai, kartu su mūsų pasikeitusiais gyvenimais. Šiandien noriu pakalbėti apie tai, kokią žalą kartais gali padaryti begaliniai artimųjų, draugių ir net nepažįstamųjų patarimai, kaip gyvenime daryti kitiems tą ar aną dalyką.

Nors dauguma žmonių mano, kad patarti kitam yra pozityvus ir naudingas dalykas, retas suvokia, kad padaro kartais daugiau žalos, nei naudos, kai pradeda aiškinti kitiems, kaip gyventi ar ugdyti vaikus. Daug kas dabar sako, kad vaikus nereikia mokyti, nes jie turi pažinti pasaulį ir išmokti visko patys. Tačiau tuo pat metu negalima jų ir nemokyti – į pirmą klasę einantis vaikas jau turi mokėti skaityti, rašyti, antroje klasėje jis jau privalo sugebėti prabilti užsienio kalba.

Tai kaip gi jų nemokyti, neugdyti tėvams, kai vaikas vos atėjęs į mokyklą jau privalo turėti įgudžius konstruoti kosmines raketas? Vaikai mūsų dienomis taip pat neturi būti baudžiami, nes tai kenkia jų pasaulio suvokimui. Maži vaikai dažnai nesupranta, kad daro kažką blogai, todėl bausmės juos tik dar labiau suklaidina, nes jie nesuvokia, kodėl jiems tai nutinka. Vaikai tada traktuoja savo tėvus kaip tironus ir despotus, kurie jį baudžia už tai, kad jis tiesiog egzistuoja. Tačiau tuo pat metu negalima jų ir nebausti, kai jie nusižengia.

Vaikas negali nežinoti ribų, kurių jam peržengti nevalia, tad vienas iš tų būdų, kaip jam tas ribas parodyti, tai nubausti už nusižengimą. Dažnai sakoma, kad negalima vaikams pirkti telefonų ir planšetinių kompiuterių, nes jie tampa nemąstančiomis būtybėmis, kurios tampa beprasmio turinio internete vartotojais. Jie pasidaro tingūs, nesidomi aplinkiniu pasauliu ir iš jų užauga visiškai niekam tikęs žmogus. Tačiau tuo pat metu negalima vaikams šių išmaniųjų įrenginių ir nepirkti, nes jie akimirksniu užpavydės kitiems bendraamžiams, kurie tuos daiktus turi.

Pavydas yra tik viena šio medalio pusė, nes vaikai gali pasijusti nepilnavertiškais nepritapeliais, kurie yra kažkuo negatyviai kitokie, nes neturi išmaniųjų. Negalima kurti vaikams rėžimo ir dienotvarkės, nes jis privalo pavlgyti ir eiti miegoti tada, kai jis iš tiesų to nori. Tačiau negalima ir nesilaikyti rėžimo, nes vaikai tada vaikščios tėvams per galvą 3 valandą ryto, jei leisime jiems daryti ką nori.

Negalima versti vaikų mokytis, kalti visus mokykloje dėstomus dalykus aklai, nes jie neišsiugdys savo asmenybės, savo konkrečių pomėgių ir neatras savo stipriausių vietų. Tačiau negalime nepriversti jų mokytis, nes visi mokytojai teigs, kad jūsų vaikas yra negabus tinginys, kuriam toks aplaidumas tiek mokslais sugadins visą likusį gyvenimą. Vaiką reikia pastoviai prižiūrėti, neleisti jam liesti ar dar blogiau – laižyti purvinų rankų, turėklų ar žaislų, nes reikia saugoti juos nuo aplinkoje tykančių virusų ir bakterijų.

Tačiau taip pat negalima vaiko izoliuoti nuo jį supančios mikroaplinkos ir mikroorganizmų, nes jo imunitetas bus silpnas ir nesusitvarkys net su menkiausiu peršalimu. O jau klausimas apie vaikų agresiją yra kone labiausiai sujaukiantis visas tėvų mintis. Vaikų agresiją reikia visada slopinti, neleisti vaikams muštis ar rodyti vienas kitam nepasitenkinimo fizine jėga. Kovos neišsprendžia problemų, todėl visi privalo gyventi draugiškai. Taip pat vaikams negalima ir neleisti kovoti tarpusavyje, ypač situacijose, kai reikia pastovėti už save.

Dažnai matome, kad iš tokių vaikų užauga žmonės, kurie yra stumdomi ir toliau viso suaugusio gyvenimo metu, nes kadaise vaikystėje jį išmokė, kad reikia būti geru berniuku ir mergaite. Trumpai tariant, šių taisyklių ir patarimų sąrašas yra begalinis, apie įvairius gyvenimo, buities, auklėjimo aspektus kiekvienas galėtų pacituoti vis skirtingą psichologų straipsnį ar mokslinio tyrimo rezultatus. Taigi ką daryti vargšam žmogui, kuris skęsta begalinėje informacijos, patarėjų ir gyvenimo ekspertų pamokymų liūne?

Visų pirma reikia suvokti, kad kiekvienam žmogui Dievo duota yra galva, sąmonė ir protas ne veltui. Taip, kiekvienas gimstame ir užaugame su skirtingais kiekiais ir kokybe žinių bei įgūdžių, tačiau labai svarbu visada vadovautis savo galva ir širdimi. Mūsų laikais pasidaro lengviau kažką perskaityti ar pasiklausyti svetimų žmonių patarimo ir tiesiog veikti. Kur kas sunkiau yra sustoti, atsisėsti, giliai įkvėpti, įsijungti savo protą ir analitinį mąstymą ir rasti savo problemai savo sprendimo būdą.

Laikas žmonėms suvokti, kad tu ir tik tu geriausiai žinai, ką savo situacijoje privalai padaryti. Taigi mes patarsime dažniau vadovautis savo galva, jausmais bei intuicija, kuri jums duota ne veltui. Tik pati mama, žinodama savo vaiką, kaip niekas kitas, gali suprasti, ko jos atžalai tuo momentu reikia, kaip išspręsti vienokią ar kitokią situaciją. Vienintėlis genialiausias patarimas – klausykitės mažiau patarimų.