Floristas prarado visus klientus ir jo gėlių laukė likimas šiukšliadėžėje. Tačiau jo naujas sumanymas greitai pribloškė visą miestelį, nes niekas iki tol taip nesielgė

Dar 2020-ųjų pradžioje niekas neįsivaizdavome, kad pasaulyje artimiausiu metu viskas apsivers aukštyn kojomis. Užsidarys verslai, žmonės dirbs iš namų, kai kurie neteks darbų visiškai, o verslininkai praras savo investicijas. Niekas nebuvome pasiruošę tam, kas įvyko ir kas tęsiasi antrus metus.

Tačiau šiuo sudėtingu ir pakankamai morališkai skaudžiu laikotarpiu įvyko ir gražių dalykų, kurie atskleidė, kad žmogiškumas ir gerumas gali žydėti net tokiais sunkiais laikais. Gėlininkas vardu Romain Banliat iš Prancūzijos kaip įprastai ruošėsi pavasariui ir jau žiemą dėjo daug pastangų į savo gėlių auginimą šiltnamiuose.

Tačiau 2020-ųjų kovą jis, kaip ir likęs pasaulis, gavo nurodymą keisti savo planus. Vos per porą savaičių Romain suprato, kad jo pilnas šiltnamis jau greit žydėsiančių gėlių bus veltui užaugintos, nes jis negalėjo verslauti savo parduotuvėje ir nudžiuginti savo vietinius pastovius klientus.

Taisyklės yra taisyklės, todėl Romain pradėjo galvoti, ką galima padaryti su šviežiomis jo užaugintomis gėlėmis, kurių jis negali parduoti. Jam kilo idėja, kurios nesitikėjo niekas miestelyje. Tai buvo išties geniali, graži ir paprasta idėja, tačiau toks sumanymas kyla tikrai retai. Gėlininkas pakrovė savo sunkvežimį ir didelę gausybę gėlių ir sodinukų jis atsivežė į kapines.

Užuot išmetęs ar laukęs, kol augalai nuvys, jis apsodino absoliučiai kiekvieną kapą spalvingais žiedais. Kai vėliau vyrą gyrė už jo labai gražų gestą, Romain tiesiog gūžčiojo pečiais.

“Tokiais laikais turime būti tikrai stipri bendruomenė, kuri laikosi vienas kito ir padeda. Man buvo gaila mano žiedų, kuriuos taip atsakingai auginau. Pagerbti mirusiuosius buvo pati tobuliausia išeitis. Ir aš jaučiuosi gerai, ir miestelis laimingas” – sakė floristas.

Verslininkas prisipažino, kad pavasarį jis uždirba apie 70 procentų savo metinio pelno, iš kurio turi ne tik gyventi, bet ir toliau išlaikyti verslą. “Mano užsakymų knygelė yra tuščia, o gėlės nesustoja augti mano šiltnamyje.” – guodėsi vyras. Tačiau net ir su gumulu gerklėje jis pripažino, kad šis miesto kapinių papuošimas jam grąžino šiek tiek laimės ir vilties.

Nors jis taip pasielgė ne dėl savireklamos, tikimės, kad miestelis vėliau atsidėkojo verslininkui ir kai verslai vėl galėjo laisvai dirbti, šis geradaris sulaukė daugybės klientų. Nors gėlės nėra gyvenimo prioritetų viršūnėje, žydinčių žiedų vaizdas gali praskaidrinti net pačią niūriausią pandemijos ir blogų naujienų srauto kasdienybę.