Karjerai atsidavę darboholikai tėvai sulaukė kritikos bangos – vos kelių mėnesių dukrą nutarė atiduoti įvaikinti dėl laiko trūkumo darbui

Jaunos britų poros sprendimas atiduoti įvaikinti vos trijų mėnesių dukrą Elizabeth sukėlė audringą diskusijų bangą. Anonimiškai pasidaliję savo istorija socialinėje platformoje, tėvai sulaukė masinės kritikos dėl sprendimo atsisakyti dukters priežiūros dėl asmeninio gyvenimo ir karjeros įsipareigojimų.

Pasakojama, kad dukrelės motina Catherine, grįžusi į darbą praėjus vos dviem savaitėms po gimdymo, neatrado ryšio su mažąja Elizabeth. Pasak jos, intensyvi profesinė rutina tapo kliūtimi pilnai įsipareigoti motinystei. Tėvas, save vadinantis darboholiku, atskleidė, kad Elizabeth atėjimas į šeimą pablogino tarpusavio santykius su žmona:

„Nepaisant to, kad myliu savo dukrą, jaučiu, kad jos auginimas tik gilina žmonos nepasitenkinimą mūsų gyvenimo pokyčiais. Galbūt dukters įvaikinimas bus geriausias pasirinkimas visiems.“

Jų sprendimą atiduoti dukrą įvaikinti pora grindė mintimi, kad jų įtempta darbo rutina trukdo suteikti Elizabeth tinkamą priežiūrą. Catherine, vos po dviejų savaičių grįžusi į darbą, jautė, kad profesinė veikla jai yra svarbesnė už motinystę. Ji atlikdavo tik būtiniausius dukters priežiūros veiksmus ir dažniausiai nesivargindavo paguosti Elizabeth net kai ši verkdavo. Šis emocinio ryšio trūkumas ir nesugebėjimas pilnai įsipareigoti motinystei, kaip teigė ji pati, kėlė didelį stresą.

Laimei, Catherine mama, gyvenusi kartu su šeima, pradėjo rūpintis Elizabeth kaip savo vaiku. Ji su meile įsitraukė į anūkės auginimą, tačiau tai ją atvedė prie sunkaus sprendimo – ar išlaikyti mergaitę šeimoje, ar leisti tėvams vykdyti įvaikinimo planus. Senelė netgi pati savanoriškai ėmėsi pagrindinės globėjos vaidmens, norėdama suteikti Elizabeth reikalingą globą ir meilę, kurios mergaitei taip stigo.

Asociatyvi nuotrauka

Vis dėlto, jų sprendimas dėl įvaikinimo, paskelbtas viešai, sukėlė visuomenės pasipiktinimą ir pasmerkimo bangą. Daugelis žmonių nesuprato, kaip tėvai galėjo taip lengvai atsisakyti dukters dėl darbo, ir kritikavo juos dėl abejingumo.

Socialiniuose tinkluose internautai negailėjo griežtų komentarų, teigdami, kad toks sprendimas rodo emocinį nejautrumą.

„Atrodo, kad šie žmonės elgiasi lyg robotai – tiesiog nusprendė, kad kūdikis jiems netinka. Kiekvienas sprendimas dėl gyvybės yra rimtas įsipareigojimas, o ne pramoga,“ rašė vienas internautas, atspindėdamas visuomenės nuomonę.

Asociatyvi nuotrauka

Šeima, ilgai svarstę, kokią įtaką dukros auginimas turės jų ateičiai, visgi nusprendė žengti lemiamą žingsnį ir oficialiai pradėjo įvaikinimo procedūrą. Jie pristatė savo sprendimą kaip geriausią išeitį tiek patiems, tiek mažajai Elizabeth, kuri, jų teigimu, galėtų rasti pilnavertį gyvenimą kitoje šeimoje, labiau atsidavusioje motinystei ir tėvystei. Tačiau Catherine mama, gyvenusi kartu su šeima ir jau užmezgusi stiprų ryšį su anūke, susidūrė su sunkia dilema. Suvokdama, kad įvaikinimas reikštų ryšio su Elizabeth praradimą, senelė apsisprendė pati imtis atsakomybės už anūkės auginimą.

Su didele meile ir tvirtu pasiryžimu Catherine mama nusprendė kovoti, kad Elizabeth liktų šeimoje ir patirtų vaikystę apsupta artimųjų. Ji įsitikinusi, kad gali užtikrinti mergaitei saugią ir laimingą aplinką, kurioje ji augs mylima ir globojama, nepaisant tėvų apsisprendimo.