Mama visoje šalyje ieškojo savo mirštančiai dukrai inksto donoro, tačiau nesėkmingai. Nevilties ištiktą moterį į susirinkimą pakvientė mergaitės mokytoja ir pasakė žodžius, atėmusius žadą

Kai Dena Carreyn sužinojo, kad jos dukrai diagnozuota itin reta inkstų liga, staiga ji prisiminė visus savo gyvenimo sunkumus, kuriuos jai pačiai teko praeiti. Dena dar būdama paauglė buvo išprievartauta, vėliau jaunystėje jai teko patirti ir tai, ką reiškia gyventi gatvėje.

Vėliau ji perėjo dideles traumas sužinojus, kad savo vaikų ji susilaukti negali, tad su vyru moteris nusprendė įsivaikinti du nuostabius vaikus – sūnų Kyle ir dukrą Lyla. Kai tėvai gavo žinią apie tai, kad jų dukros inkstai dėl retos ligos pamažu atsijungia, jie nieko nedelsdami nusprendė kovoti.

Aktyvi mama tučtuojau paskelbė donoro paiešką visoje šalyje. Apie tai, kad Lyla reikalingas donoro inkstas moteris parašė ir savo facebook paskyroje. Moteris gavo žinučių iš įvairių JAV kampelių, tačiau nei vienas geraširdis žmogus, atlikęs visus reikiamus tyrimus, netiko būti donoru. 

Dena skelbimą pamatė ir moteris vardu Beth, kuri dirba mokykloje, kurią lankė mažoji Lyla. Ji pajuto, kad būtinai turi atlikti tyrimus ir jei jai pasiseks, neleisti mažylei mirti. Įvyko tikras stebuklas ir Beth buvo idealus donoras mažai mergaitei. Taip jau sutapo, kad naujų mokslo metų pradžioje Lyla visiškai atsitiktinai pateko į Beth grupę, kur moteris su mergaite suartėjo dar labiau.

Mokytoja žinojo, kad ji privalo kuo greičiau pranešti mamai laimingą žinią. Ji ją pakvietė į mokyklą pokalbiui. Tai tikrai atrodė kaip elementarus susitikimas dėl vaiko elgesio ar jo mokymosi pasiekimų. Tačiau Beth įteikė Dena mažą dėžutę, kurioje buvo raštelis. Kai mama jį perskaitė, ji neteko žado.

“Dabar esu Lylai tik jos mokytoja, tačiau labai greitai dalelė manęs bus su ja amžinai. Esu jos donorė”. Visą šią staigmeną Beth įamžino atminimui slaptame vaizdo įraše, kuris paplito internete kaip virusas. Beth pati augina du vaikus, todėl ji kuo puikiausiai supranta tą desperatišką pagalbos prašymą, kuriuo dalinosi Lyla mama Dena.

Praėjus keletui mėnesių praėjo sėkminga operacija ir Lyla dabar džiaugiasi gyvenimu be ligos šešėlio. Nors dėl operacijos jai visą likusį gyvenimą teks vartoti vaistus, silpninančius imuniteto atsaką į svetimkūnį, tai yra kur kas mažesnė blogybė, nei mirtis. Mokytojos žygdarbis neliko nepastebėtas visuomenėje ir sulaukė didelio kiekio komentarų, komplimentų ir palaikymo. Ši moteris įkvėpė kitus žmones pasiryžti tokiam pačiam geram darbui dėl kito žmogaus.

Dena nuo pat pirmos dienos, sužinojusi apie tai, kad jos dukros mokytoja pasiryš tokiam žingsniui pasakė, kad Beth nuo tos akimirkos tapo jų šeimos dalimi. Sunku ir įsivaizduoti tą palaimos jausmą, kai nepažįstamas, nei kraujo saitais su tavimi nesusietas žmogus savanoriškai pasiryžta tokiai didelei dovanai, kaip organas. Širdį šildo tokie atvejai, kai žmogus vienas kitam parodo besąlygišką gerumą, kurio mums taip šiomis dienomis trūksta.