Mokinys sužinojo siaubingą buvusio mokytojo paslaptį, kurią jis slėpė ištisus metus nuo mokinių ir kolegų. Kai po savaitės jie vėl susitiko, senolis negalėjo sulaikyti ašarų

Mokinių ryšys su mokytojais dažniausiai apsiriboja formaliu bendravimu mokykloje ir pamokose, todėl dažnai niekas net nenumano, kas vyksta mokytojų gyvenime po pamokų. Galbūt taip ir yra geriau, tačiau kartais net nenumanome, kaip gali pagerėti mūsų gyvenimas, jei apie savo problemas papasakosime tiems, kam tai rūpi.

20-metis Steven Nava jau prieš metus buvo baigęs mokyklą, tačiau jis maloniai nustebo sutikęs savo buvusį mokytoją vardu Jose Villarruel ankstyvą rytą automobilių stovėjimo aikštelėje, kai Steven ruošėsi važiuoti į darbą. Jo 76-erių buvęs pedagogas kapstėsi savo bagažinėje, kurioje buvo didelė krūva įvairiausių daiktų. Steven prisiminė, kad Jose buvo vienas mėgstamiausių jo mokytojų, kuris visada rūpinosi visais mokyklos vaikais, domėjosi, ar jiems gerai sekasi namuose ir ar jie visada yra pavalgę.

Vaikinas nė nenumanė, kad šis rūpestingas vyras pats gyvena labai nelengvą ir neseniai drastiškai pakitusį gyvenimą. Steven pribloškė buvusio mokytojo paslaptis, kurią jis papasakojo, nes buvo užtiktas labai netikėtai. Jose buvo pavaduojantis mokytojas, kuris dirbo įvairiose apygardos mokyklose, tačiau paskutinius 7 metus jis visą laiką gyveno automobilyje. Pagyvenęs vyras, nors ir turėdamas darbą, praktiškai buvo benamis.

Beveik viską, ką jis uždirbdavo, vyras siuntė savo vargstančiai šeimai, kuri gyvena Meksikoje. Tačiau didžiausi Jose sunkumai prasidėjo tada, kai prasidėjo pandemija. Daugybė mokyklų užsidarė tuo pat metu, o tai lėmė, kad Jose liko visiškai be darbo. Jis ne tik negalėjo jau išlaikyti savęs, tačiau jo šeima taip pat patyrė dar nematytą nepriteklių.

Šis prisipažinimas sudaužė Steven širdį, nes jis niekada net negalėjo pagalvoti apie tai, kokiais sunkumais gyvena jo mylimas buvęs mokytojas. Jaunuolis tą rytą negalėjo situacijos palikti tokios, kokia ji buvo. Paskambinęs į darbą Steven pasiėmė laisvadienį ir tiesiai iš automobilių aikštelės jis nusivedė buvusį mokytoją papusryčiauti.

Pusryčiu metu Steven sužinojo daugiau liūdnų Jose gyvenimo detalių, kurios tik dar labiau sudaužė jaunuolio širdį. Jis pajuto didelį norą kaip nors padėti Jose, todėl atidavė jam visus pinigus, tądien turėtus piniginėje. Nors Jose jokiu būdu nenorėjo priimti 300 dolerių paramos iš buvusio mokinio, galiausiai Steven jį įkalbėjo. Jose prasitarė, kad artėja jo gimtadienis. Steven juto, kad tai puiki proga pabandyti šiam senoliui padovanoti pačią geriausią gimtadienio dovaną po šitiek sunkių metų, praleistų be stogo virš galvos.

Vaikinas slapta sukūrė aukų rinkimo akciją internete, kurioje jis papasakojo apie beveik niekam nežinomą buvusio mokytojo likimą ir tai, kaip jis gyveno visus tuos metus, kai su šypsena mokytojavo. Steven pagalbos šauksmą išgirdo daugybė bendruomenės žmonių, buvusių ir esamų mokinių, savivaldos darbuotojai, vaikų tėvai ir kiti geri žmonės.

Vos per parą buvo surinkta per 5 000 dolerių. Po savaitės, atėjus Jose 77-tajam gimtadieniui, sąskaitoje jam jau buvo beveik 27 000 dolerių. Steven susitarė susitikti su Jose lemtingą dieną toje pačioje automobilių aikštelėje, kurioje jie neseniai susitiko. Tačiau jubiliatas nė nenumanė, kad Steven bus palydėtas grupės gerų žmonių, žurnalistų ir kitų vaikų, kurie tebemyli šį atsidavusį mokytoją.

Galima buvo tik įsivaizduoti, kad ši staigmena vos neįvarė Jose infarkto. Liejosi džiaugsmo ašaros, o visi juto – gerumas yra galinga jėga, galinti pakeisti gyvenimus aukštyn kojomis. Šią gražią istoriją papasakoję žinių kanalai tik dar labiau išpopuliarino Jose ir jo buvusio mokinio istoriją, kurios dėka buvo pasiekta net 50 000 dolerių suma. Jose papasakojo, kad beveik dešimtmetį jis sunkiai dirbo ir siuntė visus pinigus į Meksiką žmonos gydymo sąskaitoms apmokėti.

Jis paaukojo savo komfortą ir gyveno kaip benamis vien dėl to, kad jis natūraliai yra nesavanaudiškas, rūpestingas ir labai geras žmogus. Kartais galvojame, kad geri žmonės būna skaudžiai nuskriaudžiami likimo ir geriau yra būti atsargesniam ir nedalinti savęs kitiems besąlygiškai. Jose gal taip pat atrodė, kad būti geru žmogumi, geru mylinčiu ir rūpestingu mokytoju neapsimoka.

Tačiau jo tyra asmenybė galiausiai gavo atpildą už savo patirtus sunkumus. Ši istorija parodo, kad nuoširdiems ir geriems žmonėms likimas visada grąžins skolą su kaupu. Taip pat džiugu matyti kokie nuostabūs ir geraširdžiai šiais laikais būna ir jauni žmonės, kurie užsibrėžia tikslą padėti ir išpildo jį su neįtikėtinais rezultatais.