Neįgalus berniukas dažnai laukdamas mokyklinio autobuso šąlo ir šlapo lietuje. Vieną dieną jo tėvas vos nepravirko, kai prie namų atvyko jaunuoliai su unikalia dovana

Laukti mokyklinio autobuso kai kuriems gali būti paprastas ir visiškai neproblematiškas užsiėmimas, tačiau Ryder Killam situacija yra visai kitokia. Berniukas gimė su labai retu stuburo įskilimu ir plyšiu, vadinamu spina bifida. Ši defektas lemia, kad vaikas yra visiškai priklausomas nuo neįgaliojo vežimėlio. Nepaisant savo ligos, berniukas yra linksmas ir labai mėgsta lankyti mokyklą. 

Ryder tėvai kiekvieną rytą stumia jo vežimėlį prie gatvės, kur kartu su juo keletą minučių laukia nustatytu laiku pravažiuojančio mokyklinio autobuso. Kai kurie rytai būna lengvi, bet viskas labai priklauso nuo oro.  „Kadangi Ryder sėdi neįgaliojo vežimėlyje, jis negali kaip kiti vaikai greitai nubėgti iš namų ir sėsti į atvykusį autobusą jo neužlaikant. Būtent todėl mes kasdien išvažiuojame prie kelio anksčiau ir laukiame ten, nepaisant oro sąlygų.”- pasakojo Ryder tėvas.

Vyras kartais naudojo specialų lauko skėtį, skirtą terasoms, su tikslu apsaugoti sūnų nuo lietaus ar sniego. Tačiau vieną dieną lūžo ir ta pati vienintelė apsaugos nuo oro priemonė. Ryder tėvai kreipėsi į vietinę bendruomenę per Facebook, klausdami, ar kas nors turi nereikalingą skėtį, kurį jie galėtų naudoti prieš Ryder keliones į mokyklą.

Tą įrašą pastebėjo vietinės mokyklos mokytojas, kuris veda berniukams technologijų pamokas. Kaip tik tuo metu abiturientams reikėjo sugalvoti specialų statybinį projektą, kuris suteiks ne tik galimybę praktiškai išnaudoti statybinius vaikinų įgūdžius, bet ir suteiks naudos visuomenei. Ryder situacija buvo ideali – jaunuoliai labai greitai sugalvojo, kad berniukui reikia suprojektuoti individualią ir nuosavą autobuso stotelę.

Joje berniukas ir jo tėvai būtų apsaugoti nuo bet kokio oro ir komfortabiliai galės laukti kasdien mokyklinio transporto. Šį projektą mokiniai pradėjo daryti su dideliu užsidegimu. 

„Manau, kad mano mokiniams labai svarbu išmokti ne tik statybos aspektų, bet ir įsitraukti į bendruomenės veiklą, susijusią su žmonėmis už mokyklos ribų. Tai ne tik techninis, bet ir humanitarinis projektas” – kalbėjo jaunuolių mokytojas.

Netrukus prie šio projekto prisijungė ir vietinė statybinių prekių parduotuvė, kuri paaukojo medienos už kelis šimtus dolerių. Vaikinai dirbo kaip įmanydami greičiau su tikslu paruošti stotelę prieš artėjančią žiemą. Akivaizdu, kad mokiniai planavo kiekvieną detalę,  statydami Ryder trobelę. Vaikinai įsitikino, kad įvažiavimas į ją atitinka visus neįgaliesiems pritaikytus reikalavimus, kad joje tilptų ne tik Ryder, bet ir jo tėvai.

Įgyvendinti projektą per tokį trumpą laiką nebuvo lengvas žygdarbis, tačiau nuosekliomis pastangomis grupei pavyko. Ryder tėvas vos laikė ašaras, kai prie jo namų iškilo jau pastatytas statinys. Labiausiai džiaugėsi mažas berniukas, kuriam labai patiko suteiktas toks didelis dėmesys ir gerumas. Šiai istorijai plintant per įvairius žiniasklaidos kanalus, bendruomenė sukluso dar labiau ir pradėjo daryti dar daugiau gerų darbų.

Kažkas atsiuntė šildomą antklodę, kuri sušildys šaltais žiemos rytais laukiant autobuso, kažkas savanoriškai pasisiūlė nemokamai nuvežti stotelę iš mokyklos į Ryder namų kiemą.  Berniukas dabar labai džiaugiasi, kad turi naują autobusų stotelę, kuri apsaugos jį nuo bet kokio oro.

Visas sunkias pastangas, kurias sudėjo be perstojo plušėję mokiniai, atpirko Ryder nuotrauka su plačia šypsena jo naujoje mėgstamiausioje namų vietoje. Ši istorija yra puikus įkvėpimo pliūpsnis, kuris primena, kad gerumas nėra svetimas net ir jauniems žmonėms. Puiku, kad egzistuoja tokios draugiškos bendruomenės!