Pamišęs vyrukas savo agresyviu elgesiu išgąsdino visus traukinio keleivius, išskyrus senutę, kuri pasiūlė jam tai, ko nedrįso nei vienas

Turbūt kiekvienas iš mūsų esame gyvenime susidūrę su neadekvačiais žmonėmis. Tai gali būti asmenys, tiesiog paveikti alkoholio, narkotikų, su įvairiomis psichinėmis ligomis arba tiesiog praradusiais savitvardą. Natūralūs žmogaus instinktai verčia mus šalintis tokių asmenų, nes jų kartais nenuspėjamas ir agresyvus elgesys kelia mums baimę ir norą pasitraukti nuo tiesioginio pavojaus sveikatai.

Nuo tokių žmonių tiesiog bėga visi, jei jie pradeda elgtis neadekvačiai ir agresyviai viešose vietose. Tačiau vieną dieną Vankuveryje, Kanadoje, žmonės neturėjo kur bėgti, kai į traukinio vagoną įlipo vyras, pradėjęs gasdinti visus vos traukiniui pajudėjus.

Tame traukinyje tą dieną keliavo vaikinas vardu Ehabas Taha, kuris taip pat kaip ir 99 procentai kitų keleivių, išsigando. Į traukinį įlipęs skustagalvis vyras pradėjo garsiai rėkti, keiktis, graibyti atsitiktinius keleivius ir kelti agresiją.

Ehabas tikrai nesitikėjo to, ką netrukus pamatys ir supras. Lemtingą akimirką jis išsitraukė telefoną ir užfiksavo vaizdą, kuris po to išplito visame pasaulyje su labai svarbia žinute. Tai, ką jis užfiksavo, buvo „neįtikėtinas žmogiškumo demonstravimas“. Kai agresyvusis keleivis blaškėsi po vagoną įvarydamas siaubą kiekvienam, tik viena keleivė išliko rami. Tai buvo apytiksliai 70-ties metų močiutė, kuri iš savo vietos net nekrustelėjo. Net tada, kai agresyvusis vyras stovėjo visiškai šalia jos.

Moteris nepasimetė tą akimirką ir tiesiog ištiesė savo ranką. Tą akimirką ji galėjo tikėtis visko – smūgio į ištiestą ranką, agresyvių žodžių ir dar didesnės reakcijos iš neadekvataus žmogaus. Tačiau jis pritūpė šalia jos, paėmė jos ranką ir nutilo. Tai buvo tarsi scena iš kokio nors Spielbergo režisuoto filmo, jo kulminacijos, tačiau visi tapo liudininkais to, kad veiksmas iš tiesų vyksta realybėje. Vyras tvirtai laikė senutės ranką ir tylėjo.

Tyloje jie praleido net 20 minučių, o kiti keleiviai galėjo lengviau atsikvėpti matant, kad situacija aprimo. Labiausiai Ehabą sužavėjo tai, kad nutiko kai kas retai matomo mūsų visuomenėje. Ši močiutė pasiūlė šiam akivaizdžiai kenčiančiam vyrui žmogiškumą, atjautą savo rankos pagalba. Gali būti, kad tas žmogus nėra laikęs kieno nors rankos visą savo gyvenimą. Gali būti, kad pagrindinė jo problema buvo suvokimas, kad niekam jis gyvenime nerūpi, todėl jam galima savo skausmą taip atvirai demonstruoti ir net sukelti pavojų kitiems.

Ehabas dvejojo, ar saugu yra nufotografuoti šią jautrią akimirką, tačiau jis žinojo, kad tapo labai gražios akimirkos liudininku ir šia akimirka reikėtų pasidalinti su kitais. Jis nufotografavo senutę su vyruku, laikančius vienas kito rankas ir paskelbė nuotraukas kartu su istorija, kuri, pasak jo, išmokė svarbią pamoką, kaip negalima vertinti žmones iš pirmo žvilgsnio. Kai vyras sulaukė savo reikiamos traukinio stotelės, jis paleido močiutės ranką, ramiai atsistojo ir pasakęs “Ačiū, močiute” ramiai išėjo. Tuo metu vyrui reikėjo malonios sielos. Ir ši moteris tai suteikė.

Kai vėliau Ehabas pakalbino močiutę ir paklausė jos, kaip ji taip sugebėjo jį nuraminti, ji su ašaromis akyse teatsakė, jog tokia užuojauta kitiems ateina su motinyste. Mama geriausiai žino, kad tik priglaudusi savo vaiką ar paėmusi jį už rankos, gali nuraminti jo kančias. Po šio įvykio visi traukinio keleiviai liko be žado. Labiausiai visi susimąstė apie tai, kas yra veiksmingiausia, kai norime ką nors nuraminti. Tai net ne žodžiai, ne veiksmai. Tai – sielos dalykai, užuojautos ir palaikymo išreiškimas, supratimas.

Nenuostabu, kad jo paskelbta nuostrauka sulaukė milžiniško populiarumo ir ja dalinosi žmonės įvairiausiuose Žemės kampeliuose. Visų pirma, joje žavi tai, kad vyresnio amžiaus dama žinojo kuo puikiausiai, kas gali padėti ir išdrįso būti ta vienintele drąsuole, kuri mažu gestu sugebėjo detonuoti visą situaciją. Ehabo žinutė apie žmogiškumą ir atjautą taip pat palietė daug širdžių. Tikėkimės, ši istorija bus priminimu, kad į bet kokį kenčiantį žmogų galima visų pirmiausia pažvelgti per gerumo, atjautos prizmę. Mes esame linkę greitai teisti žmones, tačiau kaskart pasitvirtina, kad paprasčiausias žmogiškas gerumas yra veiksmingiausias ginklas pasaulyje.