Pareigūnai net sustingo, kai rado mamos palėpėje užrakintą ir badu marintą vaiką su Dauno sindromu. Po 6 metų vyrai liejo ašaras pamatę, kaip pasikeitė berniuko gyvenimas - Pertraukėlė.net - Tavo laisvalaikiui

Istorijos

Pareigūnai net sustingo, kai rado mamos palėpėje užrakintą ir badu marintą vaiką su Dauno sindromu. Po 6 metų vyrai liejo ašaras pamatę, kaip pasikeitė berniuko gyvenimas

Parašė

-

Nėra baisesnio dalyko, nei žmogaus nužmogėjimas kito asmens atžvilgiu, ypač jei tai yra tavo vaikas. Tėvų prievartos prieš savo vaikus problema yra tokia jaudinanti, kad gali sugniuždyti net pačius stipriausius ir visko mačiusius stiprius pareigūnus. 

Sunku tą suvokti sveiku protu, tačiau pasaulyje yra daug žmonių, kurie jokiu būdu nėra tinkami būti tėvais. Tačiau nepaisant savo trūkumų, tokie žmonės vis vien susilaukia vaikų ir tada tyčia ar netyčia paverčia jų gyvenimą pragaru. Į Rachel Perez namus tą lemtingą dieną įsiveržę pareigūnai atvyko jos suimti dėl padarytų nusikaltimų.

Tuo pat metu policija turėjo pasirūpinti ir namuose buvusiais jos vaikais, kuriuos jie perdavė į socialinės rūpybos specialistų rankas. Tačiau aoieškoję namus jie negalėjo rasti vieno iš Rachel vaikų – Giovanni, berniuko su Dauno sindromu. Specialistai turėjo duomenis, kad jis turi gyventi su mama, tačiau namuose jo nebuvo. Rachel pateikė kažkokį išgalvotą paaiškinimą, kur jos sūnus tada buvo.

Palikę moters namus pareigūnai negalėjo atsikratyti jausmo, kad berniukas buvo namuose, tačiau kažkur paslėptas. Jie nusprendė grįžti į namus ir pradėjo kruopštesnę paiešką. Tada jie atrado tai, kas sustingdė net visko mačiusių vyrų kraują. Berniukas buvo užrakintas palėpėje. Ten nebuvo nieko, nei žaislų, nei čiužinio, nei antklodės.

Pats Giovanni atrodė kaip koncentracijos stovyklos kalinys. Jis buvo neįsivaizduojamai liesas, nusėtas savo paties ekskrementais, jo plaukai buvo išslinkę nuo bado, jis negalėjo paeiti. Giovanni buvo tada 6-eri, tačiau jis atrodė kaip 3 metų vaikas. Pareigūnai lengviau atsiduso žinodami, kad savo darbą jie atliko iki galo. Medikai ligoninėje atskleidė, kad berniukas ilgai neišgyventų, jei nebūtų rastas ir išgelbėtas.

Niekas negalėjo patikėti, kad su neįgaliu vaiku galima taip žvėriškai pasielgti. Vienintėlis žmogus, kuris privalėjo juo pasirūpinti ir jį mylėti, pasielgė taip, kaip nebūdinga žmogui, turinčiam nors kruopelytę sąžinės ir jausmų. Jo “mama” buvo pasodinta 8-eriems metams nelaisvės už bandymą nužudyti savo vaiką.

Tą dieną pareigūnai prisiminė dar ilgai. Tai buvo vaizdas, šiurpesnis nei visi siaubo filmai kartu sudėjus. Tai buvo siaubinga, nes tai nebuvo išgalvota – realus iškankintas vaikas buvo tiesiai priešais jų akis. Policijos nuovadoje ilgai buvo galvota, kaip susiklostė berniuko likimas. Po 6 metų jų klausimai sulaukė atsakymo.

Giovanni atvyko į nuovadą pats padėkoti pareigūnams už jų atkaklumą ir gerą nuojautą, nes tik dėl jų pastangų Giovanni šiandien yra gyvas. 12-metis berniukas buvo iš tiesų neatpažįstamas. Jis pasikeitė ne tik fiziškai, atrodė sveikas ir stiprus. Tačiau svarbiausia, jis buvo laimingas, šypsojosi ir buvo kupinas gyvybės. Visi Rachel vaikai buvo apgyvendinti saugiuose, mylinčiuose namuose ir dabar gyvena visiškai kitokį gyvenimą, nei prieš tai.

Visi žavėjosi Giovanni pozityvumu ir šypsena, kuri buvo didžiausias apdovanojimas po tų ilgų 6 metų nežinios. Berniuko kelias į normalų gyvenimą nebuvo be iššūkių – pradžioje berniukas miegojo tik ant žemės ir baidėsi kiekvieno suaugusiųjų staigesnio judesio. Jis vis dar manė, kad žmonės aplink yra tik tam, kad jį primuštų. Tačiau begalinė meilė ir rūpestis buvo geriausias vaistas nuo praeities traumų.

Pareigūnai įteikė berniukui jo paties asmeninį ženklelį ir pagyrimo raštą, kurį jis su didele laime priėmė. Berniukas labai džiaugėsi būdamas savo didvyrių apsuptyje ir jo šypsena ir džiaugsmas buvo didžiausias apdovanojimas policininkams, kuriems tądien taip pat galutinai užgijo žaizda, kuri atsivėrė tą lemtingą gelbėjimo dieną.

Giovanni paspaudė visiems rankas ir padėkojo už jo išgelbėtą gyvybę. Tačiau didžiausia išvada buvo ne tai, kad policininkai, atlikę savo darbą, buvo tos dienos herojai. Didžiausias herojus šioje istorijoje buvo pats Giovanni, kuris savo gyvenime iškentėjo tiek daug, tačiau galiausiai jis stovi su šypsena ir pozityviu jauduliu dėl savo ateities. Linkime šiam berniukui pačios geriausios kloties!

POPULIARU

© 2021 Pertraukele.net - be raštiško sutikimo kopijuoti ar kitaip atgaminti turinį draudžiama