Per nesuvaldomą priklausomybę narkotikams vienišas tėvas prarado sūnaus globą. Tačiau po metų teismo posėdyje visi buvo šokiruoti nuo to, kaip atrodė vyras, praradęs viską 

Dažnas iš mūsų net nenutuokia, kas yra narkotikų ir kitų substancijų priklausomybės spąstai. Mes dažnai galvojame, kad tai būtent žmogus yra silpnavalis, tinginys, kuris nesugeba savęs kontroliuoti. Tiesa yra ta, kad narkomanija yra kur kas sudėtingesnis reiškinys, kuris užvaldo žmogų kur kas stipriau, nei mes galime sau įsivaizduoti.

Štai Jason Wickline susipažino su narkotikais pakankamai ankstyvame amžiuje. Būdamas 17-iolikos jis jau buvo priklausomas nuo narkotikų. Priklausomybėje jis sutiko ir merginą, su kuria susilaukė sūnaus. Jason viduje tikėjo, kad gyvenimo pokyčiai jam padės išsikapstyti ir rasti būdų nustoti vartoti, tačiau realybė buvo visai kitokia.

Priklausomybė neatsitraukė nuo jo ir tik dar labiau sustiprėjo, kai Jason patyrė nugaros traumą ir jam buvo išrašyti priklausomybę keliantys labai stiprūs opioidiniai vaistai. Netrukus jaunas vyras tapo vieninteliu sūnaus globėju, tačiau net ir tokia atsakomybė nesustabdė Jason nuo neteisingų pasirinkimų. Situacija pasiekė savo žemiausią tašką, kai Jason buvo pagautas gaminant metamfetaminą namie.

Štai tada visas kortų namelis ir griuvo – Jason grėsė kalėjimas ne tik dėl narkotikų gamybos ir vartojimo, bet ir dėl vaiko nepriežiūros. Jason labai ryškiai prisimena tą akimirką, kai sūnus Krystian buvo vedamas iš jų namų. “Tėti, aš tave myliu ir niekada tavęs nepamiršiu” – tokiais žodžiais atsisveikino sūnus su tėvu, sukaustytu antrankiais. Tada Krystian buvo ketveri.

Jason buvo išvežtas į kalėjimą, kuriame jis laukė savo teismo dienos. Per tą laiką vyras patyrė visą spektrą emocijų ir įžvalgų ir pajuto, kad visas jo gyvenimas išslydo iš po kojų. Tačiau jis buvo vis dar gyvas ir turėjo pasirinkimą. Laimei, teisėjas ir buvo tas žmogus, kuris leido Jason prisiimti atsakomybę už save ir savo gyvenimą ir pasirinkti – kalėjimas ar intensyvi reabilitacija. Jason jau tada žinojo, kad jis pabudo iš košmariško savo gyvenimo sapno ir kelio atgal nebėra.

Po 13 mėnesių reabilitacijos jis stojo vėl prieš tą patį teisėją, kuris negalėjo atpažinti vyro, stovinčio prieš jį. Jason buvo “švarus” (nevartojo) ir visiškai kitaip žiūrėjo į gyvenimą. Supratęs, kad gali nevartoti, jis užsibrėžė kitą pagrindinį savo gyvenimo tikslą – atgauti savo sūnų. Vyro užsispyrimas ir didelės pastangos naujo gyvenimo link jam galiausiai suteikė visus šansus būti geru tėvu.

Kurį laiką jis su sūnumi bendravo su kitų žmonių priežiūra, o galiausiai, kai Krystian buvo 9-eri, jis sugrįžo gyventi su tėvu visam laikui. Jason pasidalino savo pokyčių ir gyvenimo transformacijos nuotraukomis savo facebook paskyroje, norėdamas įkvėpti kitus. “Mes galime išgyti. Gyvenimas be narkotikų egzistuoja” – taip savo nuotraukas apibendrino pasikeitęs vyras.

Prieš suėmimą vyras svėrė vos 54 kilogramus, nes narkotikai jam buvo viskas. Dabar jis tapo raumeningu sveikuoliu, padedančiu kitiems priklausomybėje užstrigusiems žmonėms. Dabar Jason ir Krystian santykiai yra patys geriausi. Jason taip pat sutiko savo naują gyvenimo meilę, kuri myli ne tik jį, bet ir įsūnį Krystian.

Jason pripažįsta, kad buvimas bendruomenės dalimi ir tikėjimas buvo pagrindiniai įrankiai, kurie jam padėjo pasikeisti. Labiausiai vyrą džiugina jo sūnaus žodžiai: “Jokios dovanos neprilygsta tam, ką dabar turiu – pati geriausia dovana yra mano tėtis”. Jason istorija yra puikus pavyzdys, kaip sunkiu darbu grįsti vyksta patys geriausi pokyčiai.