Pardavėjas pastėbėjo, kaip jaunuolis vagia ir iškvietė policiją. Bet kai vaikinas pasakė vieną sakinį, vyras padėjo ragelį ir padarė tai, ko niekas mūsų dienomis nedaro

Lygiai tokia pat sena kaip pasaulis, egzistuoja dilema – ar vogti duonos kepalą savo alkanai šeimai pateisinama, ar vagystė bet kokioje formoje yra amoralu ir turi būti už ją baudžiama? Šiuo klausimu niekada nesusitarė nei filosofai, nei paprasti žmonės, nes dažnai nuomonės išsiskiria – vieni pateisina ypatingais atvejais, kiti smerkia be išimčių.

Dirbdamas savo parduotuvėje, Jitendra Singh labiausiai nemėgsta žmonių, negerbiančių jo sunkaus darbo ir vagiančių jo inventorių. Jam dažnai tenka kviesti policiją dėl vagysčių, kurias jis spėja pastebėti vaizdo kamerų ekranuose. Galima sakyti, kad Jitendra net moka atpažinti keistai besielgiančius žmones parduotuvėje, tokiu būdu apsaugodamas save nuo nuostolių. Vieną dieną jis pastebėjo parduotuvėje šiukštinėjantį jaunuolį, kuris vieną akimirką kažką nešiojosi rankose, o kitą jau nebe.

Vėliau vyras pastebėjo, kaip netoli kasos vaikinas pradėjo dėti į kišenes šokoladukus ir kramtomas gumas, tai, ką lengviausia paslepti negiliose kišenėse. Suprantama, kad Jitendra pamatęs viską savo akimis tiesiog įtūžo ir pagavo vagį veiksme. Vaikinukas iš karto labai išsigando ir bandė atsiprašyti. Vyras liepė kolegei iš karto paskambinti pagalbos numeriu ir iškviesti policiją.

Kol kolegė kalbėjo telefonu, Jitendra tuštino vagies kišenes ir liejo savo pyktį. Dažnai jo parduotuvėje apsilanko narkomanai, kurie pavogtas prekes vėliau parduoda tam, kad nusipirktų kitą dozę. Tačiau kuo ilgiau jis plūdo pagautą vagį, tuo labiau jis matė, koks jaunas buvo tas vaikinas ir kaip jis apgailestauja. Tačiau vagies ištarta frazė galiausiai sugniuždė Jitendra.

“Aš norėjau pavogti maisto sau ir savo broliui. Esame labai alkani” – sakė vaikinas.

Parduotuvėje buvę kiti klientai akivaizdžiai matė, kaip pasikeitė Jitendra veidas. Jis liepė kolegei padėti ragelį. Vyras nuėjo už prekystalio ir atidarė karštų užkandžių lentyną. Iš jos jis pradėjo krauti pyragėlius su mėsa, picą ir kito karšto maisto. Visi nustebo pamatę, kaip greitai parduotuvės savininkas pasikeitė ir vietoje bausmės jis pasirinko ištiesti pagalbos ranką.

“Tai, ką norėjai pavogti, nėra maistas. Tu paėmei saldainius ir kramtomą gumą, o tai nenumalšins tavo alkio. Jei esi alkanas, tu tik paprašyk. Aš duosiu tau pavalgyti”- ramesniu tonu jau kalbėjo Jitendra. Vyras suprato, kad šioje situacijoje teisingiausia būtų parodyti šiam jaunam žmogui, kad yra kitas pasirinkimo kelias.

Jei esi alkanas, neturi pinigų, nebūtina daryti nusikaltimų, kurie gali sugriauti tavo gyvenimą ir ateitį. Vyras žinojo, kad reikalai su policija šiam vaikinui nepadės, o tik pablogins situaciją. Viską stebėję klientai parduotuvėje buvo labai sujaudinti Jitendra poelgio, todėl vienas iš jų paskelbė apie tos dienos nutikimą internete. Parduotuvės šeimininkas jokiu būdu neieškojo sau reklamos ar pagyrų, tačiau jo poelgio sužavėti žmonės nusprendė, kad jų jis tikrai vertas.

Netrukus vyrą kalbino ir kiti žurnalistai, kurie taip pat paprašė jo apsaugos kamerų įrašo. Jame labai gerai matėsi, kaip Jitendra supyko, tačiau greitai atvėrė savo širdį sužinojęs tikrąją vagystės priežastį. Tokie žmonės kaip šis parduotuvės šeimininkas primena mums visiems, kad ne visada bausmė yra geriausia išeitis prasikaltusiam žmogui.

Ne kiekvienas atvejis yra pateisinamas, tačiau žmogiškumas ir gera širdis dažniausiai leidžia tokioms situacijoms išsispręsti pačia geriausia linkme. Kas žino, galbūt tam jaunuoliui parodytas gerumas parodys visai kitokią gyvenimo perspektyvą ir kelią, kuriame tokios būtinybės išgyventi darant nusikaltimus bus kur kas mažiau.