Šeima patyrė šoką, kai po pietų restorane ant savo automobilio lango rado šlykščią žinutę. Vietoje pykčio, moteris viešai padėkojo anonimui už įžeidimus dėl netikėtos priežasties

Kionna ir Dusty Stribel mėgavosi vienu iš retų galimybių, kai visa šeima gali išvykti iš namų kur nors pavalgyti. Jie praleido gražų vakarą mėgstamame restorane su savo 8 metų dukra, tačiau vakaro kulminacija buvo visai ne tai, ko jie tikėjosi. Visą patirtą malonumą ir atsipalaidavimą su šeima ištrynė pikta ir šlykšti anoniminė žinutė, palikta ant jų automobilio, už stiklų valytuvo.

Užrašas jame buvo neįtikėtinai įžeidžiantis. Kažkas pamatęs šeimą parkuojantis neįgaliųjų vietoje labai supyko, nes pamanė, kad jiems ten ne vieta. Tas bailys, nedrįsęs parodyti nei savo veido, nei pasirašyti savo vardu po žinute, ant lapelio parašė: “Neįgalus? NE. Tik jūsų dideli, stori užpakaliai”. Kažkas turėjo tiek pykčio savyje pamačius šią šeimą neįgaliųjų vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, kad nusprendė juo pasidalinti su jais tiesiogiai.

Nors į “Olive garden” restoraną iš automobilio Dusty nuėjo neskubėdamas, savo paties kojomis, jis kurį laiką gyvena su labai sunkia liga. Jis kenčia nuo raumenų distrofijos, dėl kurios ilgainiui jo kūnas silpnėja ir netenka raumenų masės. Jis daug metų atsisakė naudotis neįgaliojo vežimėliu, tačiau po to, kai krito ir susilaužė ne vieną kaulą, jis nebeturi jokios išeities, tik pasiduoti ligos progresui ir su juo būtinomis naudoti pagalbinėmis priemonėmis.

Dėl vyro būklės Kionna turi jį visada pakelti, prilaikyti, kartais net jį nunešti, tačiau visa tai moteris daro su šypsena veide. Be abejonės, pikta žinutė juos labai pribloškė ir nuliūdino, nes kažkas, absoliučiai nežinodamas nieko apie jų šeimą ir jų problemas, nusprendė išlieti pagiežą tokiu šlykščiu būdu. Tačiau tą patį vakarą Kionna nusprendė, kad tai buvo puiki patirtis ir norėjo padėkoti viešai anonimui už parašytus jiems žodžius. Kodėl ji dėkojo už įžeidimus? Štai ką ji papasakojo savo įraše Facebook:

“Asmeniui, kuris šiandien paliko šį raštelį ant mano automobilio „Olive Garden“ automobilių stovėjimo aikštelėje, norėčiau pasakyti: ačiū! Jūsų klaidingas, lėkštas ir niekuo nepagrįstas bandymas sugėdinti mane ir mano šeimą suteikė galimybę mums išmokyti 8 metų dukrą labai vertingos pamokos. Pamačiusi šį užrašą raštelyje, ji paklausė manęs: „Mama, kodėl kažkas panoro tai padaryti? Jie mūsų visiškai nepažįsta“.

Šis logiškas klausimas kilo mažai mergaitei, kuri gyvena su iš tiesų neįgaliu tėčiu. Taigi mes jai paaiškinome, kad kai kurių žmonių širdys yra tiesiog perpildytos neapykanta. Paaiškinome jai, kaip kiekvienas mūsų veiksmas ar žodis gali stipriai paveikti aplinkinius, kaip vienu žodžiu ar veiksmu mes galime juos įskaudinti, be pagrindo. Mes dukrai paaiškinome, kad ji visada turėtų pagalvoti apie kitų jausmus. Pasakiau, kad ji yra teisi – šios žinutės autorius mūsų nepažinojo, jis nenutuokė, kad mano vyras serga raumenų distrofija ir su ja kovoja jau daug metų.

Jis nežinojo, kad pastaruosius 2 metus mokėmės prisitaikyti prie gyvenimo, kuriame tėtis net negali pats atsistoti, kad įliptų ir išliptų iš vėžimėlio. Jis nematė, kad man yra plyšę peties raumenys po to, kai aš neatsargiai kėliau tavo tėtį. Jis net neįsivaizduoja, kad tėtis daug metų gyvena nuolatiniame skausme, o jo žodžiai tik dar labiau jį padidina. Jis nežinojo, kad priežastis, dėl kurios tėtis turi atsikišusį pilvą yra todėl, kad jo kūne nebeliko pilvo raumenų, kurie viską tvirtai laikytų. 

Jis nežinojo, ką tu patiri kasdien, kai būdama vos 8 metų negali iki galo suprasti, kodėl tavo tėtis negali bėgti ir žaisti su tavimi taip, kaip tai daro kiti tėčiai. Jis tiesiog nežinojo. Ir kadangi jis nežinojo, tas žmogus leido neapykantai savo širdyje jį nugalėti. Taigi dar kartą norėčiau jums padėkoti. Jūsų nejautrumas, abejingumas ir paprastas nežinojimas suteikė nuostabią galimybę man ir mano vyrui ne tik išmokyti dukrą vertingos pamokos, bet ir suteikė dar vieną galimybę padėkoti Dievui, kad turime vienas kitą. „

Kionna įrašas Facebooke išplito kaip virusas. Iš tiesų, kaip nuostabu, kad šią labai nemalonią patirtį jie pavertė pozityvia. Nuostabiausia yra tai, kad maža mergaitė išmoko labai vertingą pamoką – pagalvoti visada apie kito žmogaus jausmus, prieš pasakant bjauresnį žodį ar pasielgiant niekingai. Žmogus kartais net nesuvokia, kokią galią turi jo įžeidimas, paprastas žodis, kuris pjauna aštriau, nei peilis. Ši istorija yra puikus priminimas būti labiau atlaidiems kitų atžvilgiu, neskubėti teisti ir tiesiog būti geresniems žmonėms.