Seselės pasimetė, kai mirštantis vyras pasidalijo savo paprastu paskutiniu noru, kuris, deja, prieštaravo ligoninės taisyklėms. Tačiau viena slaugė surizikavo savo darbu ir palydėjo vyrą anapilin laimingą

Apie mirtį kalbėti labai dažnai yra tabu, nes kone visada ji mums sukelia baimę ir kitus negatyvius jausmus. Iš tiesų apie mirtį tikrai retas galvoja taip, kaip būtų iš tiesų naudinga. Lotyniškasis “Memento mori”, arba kitaip “Atmink, kad mirsi” yra suformuluotas būtent tam, kad tiesiog prisimintume gyvenimo trapumą.

Su šia realybe labiausiai pažįstamas yra ligoninių personalas, kuris kasdien susiduria su šiuo natūraliu gyvenimo reiškiniu. O ką jūs norėtumėte padaryti, jei jums liktų keletas valandų gyvenimo, po kurio ateina pabaiga? Vienoje Danijos ligoninėje buvo hospitalizuotas senyvas vyras, patyręs aortos aneurizmą.

Carsten Hansen nugyveno gražius 75-erius metus, tačiau ligoninėje buvo aišku, kad pabaiga jau arti. Vyrui dėl jo silpnumo nebuvo įmanoma atlikti operaciją ir ištaisyti aneurizmos pasekmes, todėl medikų būrys paklausė, koks būtų Carsten paskutinis noras. Vyras giliai įkvėpė ir pasakė, kad norėtų taurės šalto balto vyno, cigaretės ir paskutinį kartą pažiūrėti į saulėlydį.

Viskas būtų kaip ir įprasta, jei ne griežtos ligoninės taisyklės dėl rūkymo. Medicinos įstaigoje ir jos teritorijoje buvo griežtai draudžiama rūkyti. Tačiau viena iš seselių, Rikki Kvist, nusprendė, kad ligonines taisykles buvo metas sulaužyti. Pasitarusi su kolegomis, ji nusprendė, kad paskutinis paciento noras yra šventa. Laimei, Carsten palata buvo aukšte, kuriame buvo balkonai.

Personalas ir ligonio šeima greitai rado gero, atšaldyto vyno, įpylė taurę, išstūmė vyro lovą į didelį balkoną ir uždegė jo cigaretę. Tai buvo labai liūdna akimirka šeimai, tačiau visi jautė, kad ji taip pat yra ir pilna palaimos. Carsten buvo su šypsena, surūkęs savo cigaretę ir atsigėręs vyro, jis svajingai stebėjo tą dieną buvusį nepakartojamo grožio saulėlydį.

Vėliau personalas pasidalino jautrios akimirkos nuotrauka socialinėse medijose, tačiau tuo pat metu ir baiminosi, kad sulauks negatyvių reakcijų. Iš tiesų, rūkymas nėra sveikas dalykas, tačiau paskutinis paciento noras yra kur kas labiau šventas, nei visi draudimai. Rikki labai susijaudino, kai po nuotrauka sulaukė daugybės gražių komentarų.

“Būtų nuostabu, jei mano mirštantį tėvą kas nors ligoninėje taip pagerbtų ir išpildytų jo norą nepaisant pavojaus prarasti darbą” – rašė vienas. Žmogiškumas ir paprastumas buvo tai, ką pademonstravo ligoninės personalas. Po Carsten paskutinio noro, laimei, medikai neturėjo jokių problemų ir nusižengimas taisyklėms nebuvo pasmerktas vadovybės.

Ši istorija plačiai nuskambėjo Danijos ir kitų šalių žiniasklaidoje, tačiau su pozityvumu ir vilties kupina potekste. Carsten paskutinis noras taip pat parodė, kad patys nuostabiausi dalykai yra mažose smulkmenose, iš kurių kiekvienas galime gauti malonumo. Visai nebūtina sulaukti paskutinių savo gyvenimo valandų, kad pasimėgautume savo nedideliu, paprastu gyvenimo malonumu.