Su vėžiu kovojęs trimetis negalėjo išeiti net į kiemą dėl pavojaus gyvybei. Akivaizdžiai liūdintis berniukas vieną dieną išgirdo triukšmą už lango, o tėvai braukė ašarą dėl to, ką matė

3 metų berniukas vardu Quinn Waters niekada net negalėjo pagalvoti, kad jis kažkuo skiriasi nuo savo bendraamžių. Jis iš tiesų buvo eilinis judrus ir linksmas berniukas, kol jo ir jos šeimos gyvenimus sukrėtė protu nesuvokiama žinia. Berniukui buvo diagnozuotas smegenų vėžys.

Quinn negalėjo pats dar to suvokti, o labiausiai skaudu jam buvo tai, kad dėl nusilpusio imuniteto jam buvo draudžiama eiti į lauką ir matytis su kitais. Jis turėjo daug jėgų iškęsti gydymui, chemoterapijai, tačiau jam buvo nesuprantama ir skaudu, kodėl jis atskirtas nuo nuostabaus pasaulio vos už durų.  Žaisti su kitais vaikais juk tai yra vienas didžiausių vaikystės malonumų!

Kad ir kokia karti būtų ši piliulė, ją reikėjo nuryti ir berniukui, ir jo tėvams, kurie labai stipriai ir jautriai išgyveno visą sūnaus ligos laikotarpį. Tačiau jie neturėjo kitos išeities, tik laikytis gydytojų griežtų nurodymų siekiant apsaugoti beveik neegzistuojantį berniuko imunitetą po agresyvaus gydymo. Paprasčiausias peršalimas galėjo sukelti mirtinų komplikacijų. Quinn ne vieną kartą savo šeimai įrodė, koks jis yra stiprus ir kaip jis pasiryžęs įveikti nelemtą ligą.

Tačiau šeima matė, kaip psichologiškai jam trūko paprasto bendravimo ir žaidimų su kitais. Jie matė, kaip Quinn stebi viską, kas vyksta už lango. Taip berniukas kompensavo negalėjimą žaisti, bėgioti lauke – jis stebėjo kiekvieną praeivį, kiekvieną pasivaikščioti išvestą gyvūną, kiekvieną automobilį. Liūdniausia buvo tai, kad vaizdas pro langą ilgainiui nebebuvo toks įdomus, nes ramiame rajone nevyko nieko ypatingo.

Tėvai privalėjo griebtis ko nors kuo greičiau, nes jie matė, kad sūnų apleidžia jėgos ir ūpas. Pora kreipėsi į giminaičius ir draugus, kuriuos jie kvietė atvykti ir pabendrauti per langą. Berniuko  nuotaikos kaip mat pasikeitė, nes kone kasdien jis turėjo lankytojų, kurie saugiai per uždarytą langą galėjo su juo pabendrauti ar pažaisti.

Bendruomenėje netruko pasklisti kalbos apie mažo berniuko būklę ir situaciją, o vėliau atsitiko tai, ko ši šeima visiškai nesitikėjo. Visiškai nepažįstami žmonės pradėjo organizuoti specializuotus pasirodymus ir susibūrimus šalia Quinn namų, su tikslu praskaidrinti jam dieną ir kasdien suteikti vis naujų pramoginių vaizdų.

Vieną dieną berniuko kaimynai susirinko prie jo namų ir rodė įvairiausius triukus. Kitą dieną į svečius atvyko policijos automobilis, kuris sirena ir švyturėliais labai nudžiugino mažąjį policijos gerbėją. Dar kitą dieną priešais vaiko langus susirinko didžiausias būrys šunų su jų šeimininkais, kurie taip pat suteikė labai daug džiaugsmo sergančiam mažyliui.

Tėvai graudinosi supratę, kad jų svetainės langas jų sūnui tapo langų į platų ir spalvingą pasaulį. Tėvus apėmė nuostabus jausmas, kai jų priekinis namų kiemas buvo tapęs scena chorams, šokėjams, kurie taip pat skirdavo laiko berniuko nuotaikai pakelti.

Labiausiai Quinn patikdavo įspūdingi automobilių, policijos, ugniagesių ar sunkvėžimių paradai, taip pat suorganizuoti vietinės bendruomenės. O labiausiai visą gyvenvietę džiugino geros žinios – Quinn sveikata gerėjo, gydymas veikė, o svarbiausia – berniukas jautėsi labai laimingas. Quinn tėvai drąsiai vadino visus geros širdies žmones “Quinn armija”, be kurios jo progresas nebūtų toks pats.

Praėjus vasarai Quinn pagaliau gavo gydytojų leidimą išeiti į lauką, nes jo organizmas buvo pakankamai stiprus. Net gydytojai pripažino, kad jo jėgos grįžo neįtikėtinai greitai – viskas šaunios bendruomenės dėka. Quinn pagaliau galėjo vėl džiaugtis vaikyste.  Visai netrukus gydytojai padėjo tašką berniuko gydyme ir paskelbė jį išgijusiu.

Kaip žinia, sirgusiems vėžiu asmenims tenka visą likusį gyvenimą tikrintis sveikatą ir stebėti, ar vėžys negrįžta. Praėjus dviems metams nuo Quinn remisijos paskelbimo, vėžys sugrįžo. Tačiau ir antrą kartą berniukas ligą nugalėjo ir vėl buvo paskelbta remisija. Šiandien berniukas net lanko mokyklą ir stebina savo tėvus tuo, koks jis stiprus ir kiek daug jis gali, nepaisant visų stiprių likimo smūgių.

Tėvai taip pat pripažįsta, kad be didelėss bendruomenės pagalbos, nežinia kokia pabaiga lauktų šios šeimos. Pozityvumas ir geros emocijos buvo kertinis akmuo, kuris padėjo labai mažam berniukui įveikti tai, ko kartais neįveikia stipriausi suaugę. Linkime Quinn stiprios sveikatos ir žavimės tuo, ką sugeba dėl gero tikslo padaryti didelė grupė nepažįstamų žmonių!