Tėvai su 5 vaikais restorane nemanė, kad vakarieniaujant juos kažkas slapta stebi. Kai atėjo laikas susimokėti, tėvas gavo raštelį, kuriame anonimas pasisakė apie vaikų elgesį

Ryan ir Maggie neteko žado skaitydami nepažįstamojo žinutę, kurioje buvo kalbama apie tai, kaip jų vaikai tą vakarą elgėsi restorane. Kaip mes visi iš patirties žinome, vakarienės restoranuose ar kavinėse su vaikais gali baigtis dviem būdais – arba maloniu laiku kartu, arba sugadintais nervais ne tik sau, bet ir visiškiems nepažįstamiesiems.

Kartais didesnės šeimos, turinčios kelis vaikus, išėjus į viešumą tenka labai sunki užduotis – tarsi avelių bandą suvaldyti vaikus, kurie pasidaro hiperaktyvūs ir nekontroliuojantys nei savo dėmesio, nei elgesio. Paruošti vaikus išėjimui į restoraną ar kavinę yra nelengva užduotis, reikalaujanti ne vieno ilgo pokalbio apie tai, kaip yra tinkama elgtis viešumoje, o kaip ne.

Dėl to labai dažnai jaunos šeimos su mažais vaikais ir praranda galimybę kažkur išeiti, siekiant išvengti gėdos ar sugadintos savo ir kitų nuotaikos. Tikrai būna atvejų, kai viskas susitvarko ir visi gali ramiai valgyti vakarienę. Kita vertus, galime atsidurti tokiose situacijose, kai žmonės akimis mus tiesiog užbadys. Tačiau tai, kaip elgėsi Ryan ir Maggie vaikai restorane, privertė nepažįstamąjį parašyti šeimai laišką.

Ryan ir Maggie Bokorst su 5 vaikais, kurių amžius svyruoja nuo 4 iki 14 metų, susiruošė vakarienei į vietinį meksikiečių restoraną. Galima nesunkiai tikėtis, kad vakaras galėjo būti šiek tiek triukšmingas. Tačiau Bokorst šeima buvo gerai pasiruošusi. Maggie ne vieną kartą su vaikais kalbėjo apie tai, kaip vaikams dera elgtis viešose vietose.

„Mes tiesiog stengiamės jiems paaiškinti, kad kai jie yra viešumoje, elgtųsi gerai“ – sakė jų tėvas Ryan.

Vakarienė restorane gali būti audringa vos su vienu ar dviem vaikais, taigi ko tikėtis iš penkių skirtingo amžiaus vaikų? Dėl savo auklėjimo ir bendravimo tarpusavyje, ši septynių asmenų šeima sugebėjo pavakarieniauti netrukdant kitiems. Vaikai, bėgiojantys aplink, savaime nėra blogai. Jų prigimtis yra būti smalsiais, žaismingais ir bendraujančiais. Tačiau uždarose viešosiose erdvėse, skirtose ne žaisti, tai gali būti šiek tiek pavojinga ir nemalonu kitiems.

Tai buvo pamoka, kurią Bokorst šeimos vaikai žinojo mintinai, ir jų elgesys neliko nepastebėtas. Kai šeima ruošėsi apmokėti sąskaitą, padavėjas davė kai ką vietoje sąskaitos,  kas juos visus nustebino. Atidarę jiems įteiktą popieriaus lapą suprato, kad tai buvo laiškas, parašytas ranka, nuo nepažįstamo žmogaus, stebėjusio juos visą vakarą.

Raštelyje buvo parašyta: „Pone, šį vakarą mane sužavėjo jūsų šeima. Jūsų vaikai buvo gero būdo ir mandagūs. Jūs abu turėtumėte didžiuotis kaip tėvai. Jūs abu atlikote savo darbą labai gerai. Man buvo malonu šį vakarą apmokėti jūsų sąskaitą. Jūsų šeima tikrai yra gaivaus oro gurkšnis tomis dienomis, kai įprastai vaikai aplink tik rėkia ir laksto. Linkiu jums palaimintos dienos ir savaitės“.

Anonimiškai parašytas raštelis neatskleidė tapatybės žmogaus, kuriam norėjo padėkoti Ryan ir Maggie. Ši šeima buvo pamaloninta, bet dar labiau – palaiminta. Jie ne tik gerai praleido laiką, bet ir jų vaikai buvo pagirti už geras manieras ir elgesį. Tai buvo labai gražus nepažįstamo žmogaus gestas, kuris patvirtino tėvams, kad jie savo darbą bent kažkiek atlieka gerai.

Natūralu, kad vaikus auklėti kiekvienas pasirenkame skirtingai. Vieni yra griežtesni, kiti duoda vaikams laisvę būti ir elgtis kaip nori. Visada bus žmonių, labiau linkstančių į vieną ar kitą pusę ir kritikuojančių vieną ar kitą pusę. Viena yra aišku – restoranai yra vieta, kur žmonės eina maloniai praleisti laiko. Jei jame yra nerealus triukšmas ir pavojingai tarp staliukų begiojantys vaikai, tai visada kels stresą aplinkiniams.

Smagu, kad ši šeimyna išmokė savo atžalas suprasti, kad jie ne vieni bet kokioje aplinkoje už namų ribų ir verta du kart pagalvoti, prieš elgiantis neapdairiai. Tai labai pravers vaikams ateityje, nes gerbti kitus žmones yra viena svarbiausių pamokų, kurias gali įskiepyti jiems tėvai.