Tėvams net pasidarė silpna, kai jiems gimė dukra, nusėta raudonomis dėmėmis. Tačiau jiems labiausiai skaudu, kad šiandien nepažįstamiems atrodo, jog tėvai pastoviai muša mergaitę

Kiekvienas būsimasis tėvas viliasi, kad jų vaikas gimtų sveikas ir turėtų laimingą vaikystę. Deja, Paul ir Rebecca Callaghan nepasisekė taip, kaip jie tikėjosi. Jų dukra patyrė problemų būdama įsčiose ir turėjo gimti anksčiau laiko. Deja, nei gydytojai, nei tėvai nežinojo apie kūdikio sveikatos būklę, kol ji atėjo į šį pasaulį.

Mažoji Matilda Rose Callaghan per savo  trumpą gyvenimą išgyveno labai daug ir vis dar sunkiai kovoja. Tačiau ji yra drąsi mergaitė, kurią gyvenime lydi besąlygiškai mylintys tėvai. Tą akimirką, kai Matilda gimė, gydytojai pastebėjo, kad jos veidas buvo padengtas tamsiai mėlynomis ir raudonomis dėmėmis.

Iš pradžių jie manė, kad tai tik mėlynės, kurias ji patyrė gimdymo metu, bet taip nebuvo. Tie ženklai buvo daug rimtesni ir nesiruošė išnykti. Pirmosiomis gyvenimo dienomis Matilda teko ištverti daug įvairių operacijų. Ji net du kartus nustojo kvėpuoti ir medikams teko ją gaivinti. Galiausiai jie sužinojo, kad žymės ant jos veido atsirado dėl kūdikio trachėjos stemplės fistulės (TOF) ir Sturge’o Weberio sindromo.

Šis sindromas yra neurologinis sutrikimas, kuriam būdingos išskirtinės bordo spalvos dėmės ant kaktos, galvos odos ar aplink akis, atsiradusios dėl perteklinių kapiliarų prie odos paviršiaus. Deja, turėdama šias sveikatos problemas, Matilda susidūrė su glaukoma, traukuliais, silpnumu kairėje kūno pusėje ir net mokymosi sutrikimais.

Kad jos apgamai neišplistų ir nepaveiktų smegenų ar kitų organų, juos teko gydyti lazeriu. Procedūros, kurias Matilda turi atlikti iki 16 metų, palieka taškelius ant jos veido. Jie išnyksta maždaug po trijų savaičių, bet kadangi ji gydoma lazeriu kas du mėnesius, jos veidas didžiąją laiko dalį yra padengtas taškais.

Kai ji būna su tėvais, nepažįstami žmonės spokso į ją ir verčia ją ir jos tėvus jaustis nepatogiai, nes mano, kad žymės atsirado dėl mušimo ir prievartos. Tėvams visada skauda širdį, kai nepažįstami žmonės juos net užsipuola, visiškai nežinodami priežasčių. Žmonės net šaiposi iš jų dukters, o kur kas dažniau elgiasi agresyviai ir užsipuola nieko dėtus tėvus.

Jiems kiekvieną kartą tenka paaiškinti nepažįstamiesiems, kad jų mergaitė serga ir nėra primušta. Jie žino, kad dukra dar yra per maža, kad suvoktų savo būklę, bet baiminasi, kad jos pasitikėjimas savimi labai nukentės, kai ji augs ir bręs.

Matilda tėvas nori, kad žmonės žinotų tiesą, slypinčią už jo dukters išvaizdos, ir sako: „Jie tiesiog mato, kas yra prieš jų akis ir daro žeidžiančias išvadas”.

Matilda negali vaikščioti pati ir jai sunku bendrauti, tačiau jos tėvai daro viską, kad jai būtų suteiktas geriausias gyvenimas. Jie myli ją iki mėnulio ir atgal ir yra pasiruošę kovoti su ja ir už ją. Tėvai dalijasi savo istorija, nes nori, kad žmonės žinotų apie kliūtis, kurias jie bando įveikti kiekvieną dieną.

Savaime aišku, mes, kaip bendruomenė, privalome rūpintis net ir svetimais vaikais, ypač jei įtariame, kad jie patiria prievartą. Tačiau labai svarbu sužinoti visą istoriją prieš tai, kai teisime niekuo dėtą vaiką ir visą gyvenimą dėl jos paaukojusius tėvus.