Tėvas dėl karantino negalėjo būti su savo sūnumi, kuriam buvo atliekama chemoterapija. Vyras surado unikalų būdą, kaip palaikyti vaiką, o jo veiksmai prajuokino visą pasaulį

Turbūt nėra nieko baisiau, kai tavo vaikas suserga siaubinga liga. Žinia, kad tavo sūnus serga vėžiu, gali būti pražūtinga bet kuriam tėvui. Tokiomis akimirkomis net neįsivaizduojame, kaip galima nebūti šalia savo vaiko, kuriam tokiu sunkiu metu tėvų palaikymas, draugija ir apsikabinimas yra gyvybiškai svarbūs.

Tačiau pasaulinė pandemija pastaruosius du metus sukėlė gerokai daugiau išbandymų, nei žmogus buvo pasiruošęs pakelti. Daugybė žmonių negalėjo būti šalia savo artimųjų ligoninėse, buvo stipriai apribotos galimybės net atsisveikinti su mirusiais artimaisiais.

Kai paauglys vardu Aiden Yielding buvo diagnozuota leukemija, pandemija ir visuotinis karantinas jau buvo prasidėjęs. Jo tėvai Chuck ir Lori net neįsivaizdavo, kad tokią sunkią akimirką sūnui jie negalės būti šalia jo. Kai Aiden buvo atliekama ilgai trunkanti chemoterapija ligoninėje, į ją visi negalėjo būti įleisti.

Lori pasisekė, nes ji dirbo toje pačioje ligoninėje, tad kaip darbuotoja, ji galėjo būti šalia sūnaus. Tačiau Chuck neturėjo tokios prabangos, kad ir kaip norėjo būti šalia ir laikyti sūnaus ranką sunkią akimirką. Tačiau vyras nepasidavė ir sugalvojo tai, apie ką pagalvotų tikrai retas.

Kiekvieną kartą, kai Aiden buvo atliekamos ilgas valandas trunkančios vaistų injekcijos, jis būdavo taip arti sūnaus, kiek tai buvo įmanoma – automobilių aikštelėje. Ką jis ten darė? Jis kūrė pramoginius šou savo sūnui, tam, kad jis net akimirkai negalėtų nuliūsti.

Chuck lauke kūrė įvairius performansus – jis šoko, o prie jo linksmybių jungėsi ir pats Aiden, žiūrėdamas į jį iš aukštai pro langą. Akimirkomis, kai Chuck kūrė pačius įmantriausius šokius, Aiden prisijungdavo prie jo ir laikas ligoninėje jam niekada neprailgdavo.

Chuck nė motais buvo, kaip jis atrodo praeiviams – vyras, vienas šokantis net ne pagal muziką ligoninės automobilių aikštelėje tikrai atrodė keistai, tačiau mylinčiam tėvui buvo svarbu absoliučiai kas kita, o ne jo įvaizdis. Dažnai juk sakoma, kad juokas yra geriausias vaistas nuo visų ligų.

Šis tėtis tą žino puikiausiai, todėl jis nesikuklina ir pastato save į juokingas pozicijas visiškai negalvodamas apie save. Šeima šiems žmonėms yra viskas, todėl buvimas kartu – yra viskas, kas jiems svarbiausia.

Jei juos atskiria griežtos ligoninės taisyklės, jie randa būdų būti kartu net prisitaikius prie laikinų nepatogumų. Tai yra puikus šeimos ryšio, meilės pavyzdys. Kai yra noras, yra ir galimybės. Šaunuolis tėtis!