Tėvas net nepastėbėjo, kaip jo mažylė oro uoste nuklydo į eilę prie svetimų žmonių. Kai mergaitę pradėjo kalbinti nepažįstamas vyras, tėvas ištraukė telefoną ir įamžino momentą

Vaikai yra judrūs padarėliai ir užtenka vos vienos sekundės, kad nepastebėtum kaip jie nuklysta kur nors. Vaikų smalsumas neprilygsta niekam, tačiau tėvų užduotis visada užtikrinti, kad vaikai tyrinėtų pasaulį kaip įmanoma saugiau. Mes mokome vaikus nekalbėti su nepažįstamais, nebūti labai patikliems, kai mus kviečia svetimi žmonės. Tačiau šios istorijos herojus papasakojo, kad retkarčiais verta leisti surizikuoti vaikams pabendrauti su nepažįstamaisiais, nes kartais tokiomis akimirkomis ko nors gero išmoksta ne tik vaikai, bet ir jų tėvai.

Kai Kevin Armentrout su savo pusantrų metų dukrele buvo oro uoste, visos laukimo salės buvo sausakimšos. Jis nenuleido nuo dukros akių, tačiau kadangi skrydžio laukimas buvo ilgas, savaime suprantama, mažoji Carter norėjo pabėgioti aplink ir patyrinėti jai pirmą kartą matomas vietas. Tačiau mažylę galbūt labiau domino ne vaizdai už lango, ar salėje, o žmonės, kurie visi buvo skirtingi.

Kaip galima įsivaizduoti, oro uoste galima sutikti pačių įvairiausių žmonių – verslininkų, skrendančių į susitikimus, turistų, nekantriai laukiančių naujų įspūdžių, šeimos narių, kurie keliauja pas artimuosius dėl gerų arba liūdnų priežasčių. Be abejonės, mergaitei buvo įdomūs visi. Tačiau vienas vyras labiausiai patraukė jos dėmesį. Verta paminėti, kad Kevin matė savo dukrą ir jai nebuvo jokio pavojaus, tačiau jis net nepastebėjo, kaip dukra nebe vaikščiojo tarp eilių, o jau buvo patogiai atsisėdusi kėdėje šalia verslininko vardu Joseph Wright.

Vyras pats pasiūlė mažylei prisėsti šalia jo, nes jos mažos akytės negalėjo nuleisti nuo jo žvilgsnio. Matote, Joseph atrodė visiškai kitaip, nei jos artima aplinka. Vyras buvo aukštas, stambus, pasipuošęs kostiumu ir buvo visiškai kitokios odos spalvos. Apie tai, kas nutiko tą dieną oro uoste, Kevin nusprendė papasakoti daug dėmesio sulaukusiame Facebook įraše.

“ Vakar vakare laukėmė savo skrydžio oro uoste. Carter buvo kaip įprasta žvali ir norėjo visiems žmonėms pasakyti “labas“. Galiausiai jos žvilgsniai susitiko su šiuo vyru. Tai – Joseph Wright, pardavimų vadybininkas iš Oklahomos. Tačiau tiksliau galiu pasakyti, kad tai žmogus, turintis auksinę širdį. Pamatęs mano dukros smalsų žvilgsnį, jis ištiesė ranką ir paklausė, ar ji nori prisėstii šalia jo esančioje tuščioje kėdėje. Carter įsitaisius, jis išsitraukė savo planšetę ir parodė jai, kaip joje piešti.

Vėliau jie pažiūrėjo filmukus, o Carter pavaišino naują draugą savo užkandžiais. Aš net nedrįsau įsiterpti ir nutraukti naujai besikuriančios draugystės, tiesiog viską stebėjau ir žavėjausi. Tai nebuvo trumpas pasisėdėjimas. Jie bendravo net 45 minutes. Stebėdamas juos supratau, kad tai skirtingų rasių, lyties, amžiaus žmonės, tačiau tą akimirką jie buvo geriausi draugai. Tokio pasaulio be atskirties labai linkiu savo dukrai.

Kurkime tokį pasaulį jau dabar. Mes per dažnai esame susiskaldę į skirtingas stovyklas, mes kur kas dažniau ieškome tarpusavio skirtumų, nei panašumų. Tačiau tikiuosi, kad jos gyvenimas bus užpildytas būtent tokiomis akimirkomis… Nesvarbu ar tu demokratas, ar respublikonas, socialistas ar kapitalistas – svarbiausia būti ŽMOGUMI!”

Kevin įrašas sulaukė labai didelio palaikymo, dėl savo nuoširdžios žinutės ir to, ko jis pats pasimokė stebėdamas savo mergaitę su nepažįstamuoju, kuris tą vakarą tapo jų abiejų draugu. Vaikai, ypa tokie maži, kaip Carter, dar mokosi pasaulio. Tačiau kaip dažnai mes galime pasimokyti iš tokių mažylių, kaip Carter. Žmogiškumas ir gerumas turi būti žmoguje svarbiausia…