Vyras pametė mylimą šunį ir porą dienų jo ieškojo visame mieste. Jis neteko žado sužinojęs, ką darė nepažįstamasis, radęs jo šunį ir unikaliu būdu ieškojęs šeimininkų

Jason Gasparik tą lemtingą dieną savo įprastu maršrutu važiavo namo. Tačiau netrukus jis pastebėjo besiblaškantį šunį, buvusį be šeimininko. Jis akivaizdžiai buvo naminis šuo, nes jis su praeiviais elgėsi nors atsargiai, tačiau draugiškai. Tikriausiai iš pasimetimo išgąsčio niekas negalėjo pagauti šuns, nes jis pabėgdavo nuo tų, kurie jį stengėsi pagauti.

Vyras iš karto suprato, kad pagelbėti reikia ir jis yra pasiryžęs paaukoti savo laiką tam, kad pagauti šunį ir apsaugoti jį nuo pavojų gatvėse. Jason nusprendė pabandyti kitokią taktiką ir nusprendė su šunimi pabėgioti ir pažaisti automobilių stovėjimo aikštelėje, kol šuo pavargs ir bus lengviau pagaunamas. Po keliolikos minučių šėlionių vyras pagaliau pagavo šunį už antkaklio ir galėjo įsisodintį jį į automobilį.

Vyras nusprendė važiuoti į artimiausią veterinarijos kliniką, kur darbuotojai galėtų nuskaityti jo mikročipą. Nors veterinaras sėkmingai nuskaitė mikroschemą, tačiau šeimininko adresas ir kontaktai buvo neatnaujinti sistemoje, todėl su juo buvo neįmanoma susisiekti.

Jason pasiėmė šunį su savimi namo ir pradėjo galvoti, kaip surasti jo šeimininką, kuris tikriausiai dabar jo ieško. Vyras paskelbė skelbimus visur, kur tik galėjo. Kitos dienos rytą jis nusprendė padaryti kai ką kitokio – jis grįžo su šuneliu į tą vietą, kur jis jį rado.

Tada ant kartono lakšto jis užrašė : “Ar atpažįstate šį pasimetusį šunį?” ir su tokiu ženklu stovėjo sankryžoje valandų valandas. Deja, jis nesulaukė nei jokio skambučio, nei šeimininko, pravažiuojančio šalimais. Jis grįžo namo tačiau labai nustebo, kai internete pamatė savo nuotraukas, kurias padarė pro šalį važiuojantys automobiliai ir kiti praeiviai.

Jo skelbimas sulaukė didelio dėmesio, daug komentarų ir pasidalinimų, tačiau šuns šeimininkas taip ir neatsiliepė. Jason sekančią dieną nusprendė pabandyti vėl ir grįžo į tą pačią sankryžą su savadarbiu ženklu. Šį kartą jis nesutiko šeimininko, tačiau dėl didelio savo skelbimo peržiūrų kiekio jis pagaliau gavo žinutę su šeimininko kontaktais.

Tai buvo vyresnio amžiaus vyras, turintis judėjimo sutrikimų, todėl per pastarasias dienas jis sugebėjo tik važiuoti gatvėmis automobiliu ir per langą šaukti šuns vardą. Jis pats nepamatė skelbimo internete, tačiau jo pažįstami žmonės jam pagelbėjo pranešdami apie jo šuns buvimo vietą. Netrukus vyras atvyko ir buvo akivaizdu, kad jis yra tikrasis Roxy šeimininkas.

Jason pasielgė labai nesavanaudiškai ir gražiai, kai aukojo savo laiką ir jėgas dėl nepažįstamo žmogaus, ieškančio savo naminio gyvūno. Tikrai retas žmogus įdės tiek pastangų dėl pasimetusio šunelio, tad nenuostabu, kad Jason veiksmai sužavėjo milijonus. Karma jam tikrai atsilygins už tokį gerą darbą!