Vyresnio amžiaus klientė pasišaipė iš ją aptarnavusio padavėjo ir nepaliko jam arbatpinigių. Ji nė nenutuokė, kad netrukus grįš su didžiuliu gėdos jausmu ir turės jo atsiprašyti

Padavėjo darbas dažnai atrodo paprastas ir lengvas, tačiau tie, kurie niekada nėra jo dirbę, nesupranta kasdien patiriamo streso. Bendraujant su įvairiais klientais reikia ne tik profesionalumo, bet ir kantrybės, o darbo diena dažnai praleidžiama ant kojų. Deja, dėl populiaraus posakio „klientas visada teisus“ aptarnaujantis personalas dažnai susiduria su nepagarbiu elgesiu.

Niujorke, Harleme esančioje picerijoje dirbantis Armando Markaj jau devynerius metus aptarnauja įvairiausių charakterių klientus. Šis darbas padėjo jam apmokėti medicinos studijas, tad vaikinas išmoko kantrybės ir nesikarščiuoti, net kai tenka susidurti su sudėtingiausiomis situacijomis. Tačiau viena klientė įsiminė jam ilgam – moteris, kuri ne tik pademonstravo nepagarbą, bet ir paliko jį gėdingai nustebusį.

Armando aptarnavo vyresnio amžiaus moterį, kuri atrodė nepatenkinta, nors vakarienė picerijoje praėjo be jokių problemų. Pabaigoje ji paklausė, kodėl ant restorano sienų, kur eksponuojamos garsenybių nuotraukos, yra tiek mažai moterų. Armando pasimetė – kaip jis, tik padavėjas, galėtų atsakyti į tokį klausimą? Jis atsargiai pajuokavo, kad moterų ten užtektinai, tačiau klientės tai neįtikino. Nepasitenkinusi ji vis labiau piktinosi.

Kadangi diskusijos tęsti nebuvo prasmės, Armando vėl pajuokavo, jog galbūt moterys tiesiog mažiau mėgsta picą nei vyrai. Tačiau tai tik dar labiau įžeidė moterį, ir ji išėjo be jokio padėkos žodžio ar arbatpinigių, palikdama užrašą: „Moterys valgo picą ir, beje, ar girdėjai, kad moterys nepalieka arbatpinigių?“

Tvarkydamas staliuką, Armando pastebėjo voką. Atidaręs jį, jis nustebo pamatęs čekį, kurio suma siekė net 424 tūkstančius dolerių. Ši suma jam buvo tiesiog neįsivaizduojama – per visus savo darbo metus jis niekada nebuvo matęs nieko panašaus.

Nors akimirką galėjo kilti pagunda čekį pasilikti, Armando sąžinė neleido jam net svarstyti tokios galimybės. Vaikinas nedvejodamas perdavė radinį savo vadovui, kuris nusprendė palaukti, kol moteris atseks savo žingsnius ir sugrįš.

Po dviejų dienų, nesulaukę moters, picerijos darbuotojai kreipėsi į žiniasklaidą. Ši istorija greitai pasklido ir pasiekė moterį, kuri nedelsdama sugrįžo. Šį kartą jos veide buvo ne pasipiktinimas, o gėda. Moteris atsiprašė Armando už savo nepagarbų elgesį ir pasiūlė piniginį atlygį už rastą čekį. Tačiau vaikinas atsisakė – jam buvo svarbiau pasielgti teisingai, nei gauti atlygį.

Paaiškėjo, kad pamestas čekis buvo skirtas naujo buto įsigijimui, ir be jo moteris būtų likusi be stogo virš galvos. „Aš džiaugiuosi, kad mano poelgis parodė, jog sąžiningumas yra svarbiausia,“ – kalbėjo Armando.

Ši istorija primena, kad pagarba ir geranoriškumas yra svarbiausi, nes niekada nežinome, kada gyvenimas mus pastatys į situaciją, kurioje teks susidurti su savo pačių elgesio pasekmėmis.