Vyresnio amžiaus klientė pasišaipė iš ją aptarnavusio padavėjo ir nepaliko jam arbatpinigių. Ji net neįsivaizdavo, kad netrukus jai teks grįžti ir su didele gėda atsiprašyti jo

Padavėjo darbas atrodo lengvas tiems, kurie jo niekada nėra dirbę. Darbo užkulisiai, kurių nematome kaip klientai, kasdienis stresas bendraujant su visokio temperamento žmonėmis ir darbas ant kojų visą dieną tikrai nepriklauso lengvųjų kategorijai. Žmonės restoranuose ir kavinėse labai dažnai leidžia sau elgtis kiauliškai su aptarnaujančiu personalu, dėl seniai įsišaknijusio posakio – klientas visada teisus.

Klientas yra klientas, kuriam visada bus stengiamasi suteikti tik kokybišką prekę ar paslaugą, tačiau bet kurioje srityje turi išlikti pagarba ir kultūringumas. Niujorke picerijoje dirbantis Armando Markaj kuo puikiausiai žino, kad tokių žmonių visada buvo ir bus, tad nepaliaujamas darbo ritmas neleidžia jam krimstis dėl piktų klientų ilgai, nes reikia eiti ir gerai aptarnauti kitus.

Vaikinas  picerijoje dirbo paskutinius 9-erius metus tam, kad apmokėtų savo medicinos studijas. Per tokį ilgą laiką jis sutiko įvairių žmonių, su įvairiais temperamentais. Jo nenustebino, kai viena vyresnio amžiaus klientė buvo nepatenkinta savo apsilankymu picerijoje. Jį galbūt šiek tiek nustebino jos pasipiktinimo priežastis. Įstaiga, kurioje Armando dirbo, yra viena seniausių vietų Harleme.

Šioje picerijoje lankėsi daugybė garsenybių, kurių nuotraukos išdidžiai buvo eksponuojamos ant picerijos sienų. Visas aptarnavimas vyko sklandžiai ir be problemų, tačiau prieš jam nueinant nuo staliuko, moteris paklausė vaikino, kodėl ant sienos kabančiose nuotraukose yra taip mažai moterų. Armando pasimetė, nes tikrai nebuvo pasiruošęs tokiam klausimui.

Iš kur jis gali žinoti, kodėl tose ne jo darytose nuotraukose yra kur kas daugiau vyrų, nei moterų? Nežinodamas teisingo atsakymo į keistą klausimą jis pajuokavo, kad jų ten užtektinai. Moteris akivaizdžiai pradėjo pykti ir pasakė, kad moterų yra tikrai nepakankamai. Armando neturėjo kitos išeities tik pašmaikštauti toliau, nes rimtos diskusijos jis neturėjo nei noro, nei laiko pradėti. Jis pasakė, kad gal moterys tiesiog mėgsta picą mažiau, nei vyrai.

Armando suprato, kad jo atsakymas tikrai nesukėlė pasitenkinimo suirzusiai moteriai, tačiau jis grįžo prie darbo ir daugiau nebegalvojo apie šį trumpą pokalbį. Po kurio laiko jis tam staliukui atnešė sąskaitą ir po minutės pamatė, kad moters ir su ja pietavusių žmonių nebeliko. Atėjęs susitvarkyti staliuko, padavėjas rado tikslią sumą pinigų, jokių arbatpinigių ir užrašytą žinutę ant čekio.

“Moterys valgo picą ir beje, ar girdėjai, kad moterys nepalieka arbatpinigių?” – tokia žinute moteris atsikeršijo į padavėjo nekaltą juokelį. Akivaizdu, moteris ieškojo priekabių dėl nuotraukų, nes jai atrodė nesąžininga, kad nuotraukose nėra lyčių lygybės. “Ką čia padarysi” – pagalvojo sau vaikinas ir pradėjo tvarkyti staliuką.

Ant jo jis pamatė voką, kurį tikriausiai netyčia pamiršo pikta klientė. Paliktame voke buvo čekis 424 tūkstančiams dolerių. Armando negalėjo patikėti savo akimis, nes tokios didelės sumos jis niekada nematė prieš savo akis. Nenuostabu, kad jis pradėjo svarstyti apie įvairius variantus, ką daryti su rastu čekiu. Atiduoti jį moteriai, kuri akivaizdžiai demonstravo vaikinui nepagarbą?

Gal jį pasilikti sau ir vaizduoti, kad nieko nerado? Tačiau Armando sąžinė neleido jam net galvoti toliau apie pinigų pasisavinimą. Todėl čekį jis perdavė savo vadybininkui, kuris pasakė, kad lauks moters grįžtančios, jei ji ieškos savo pamestų pinigų ir atseks savo žingsnius. Visi tikėjosi, kad moteris grįš į restoraną ieškoti čekio, tačiau apie savo pamesto daikto buvimo vietą moteris sužinojo tik po poros dienų.

Siekdami surasti moterį, kuri dvi dienas nesikreipė pamesto daikto, restorano administracija kreipėsi į žiniasklaidą. Dar tą pačią dieną moteris grįžo į kavinę, tačiau šį kartą jos veide buvo gėda, o lūpose “atsiprašau” už jos elgesį tą dieną.

Moteris pasiūlė Armando piniginį atlygį už radinį, tačiau jis išdidžiai jo atsisakė. Netrukus ir paaiškėjo, kad tie pinigai buvo skirti mokesčiui už naują butą, o be čekio ji būtų likusi be stogo virš galvos kuriam laikui. 

 “Aš labai džiaugiuosi, kad mano įžeidimas nesutrukdė šiam vyrui pasielgti teisingai” – kalbėjo moteris. Puiki pamoka mums visiems – nespjauk į šulinį, iš kurio vėliau teks atsigerti!