Prieš keletą metų mergina šiukšlyne rado paliktą neįgalų kūdikį. Šiandien jos dėka mažylė yra neatpažįstama

Sarah Conque visada turėjo didelę ir jautrią širdį. Ji pastoviai galvojo, kaip gali panaudoti savo žinias ir jėgas tiems, ką gyvenimas nuskriaudė labiausiai. Ji jautė didelį poreikį padėti būtent vaikams. Baigusi koledžą, jauna mergina nusprendė keliauti į užsienį su kitais misionieriais ir dirbti su našlaičiais ir sergančiais vaikais Haityje.

Keliaudama į šią trečiojo pasaulio šalį, Sarah neturėjo didelio įsivaizdavimo, kas jos laukia. Ji tik teoriškai žinojo, kokį pragarą patiria tie mažyliai, kurie gimsta su negalia. Haitis yra šalis, kurioje prietaringas tikėjimas ir baimės matant kitokį žmogų yra labai gajos. Daugybė vaikų, kurie tampa našlaičiais, tampa jais ne dėl to, kad jų tėvai miršta.

Vaikas, gimęs su negalia ar deformacija, yra “nurašomas” kaip prakeiksmas, kurio reikia atsikratyti kuo greičiau. Ten vaikai tampa našlaičiais prie gyvų tėvų. Sarah vos atvykusi į šalį pradėjo dirbti vaikų terapeute vietiniame pediatrijos centre. Į tą centrą vieną dieną atėjo moteris su kūdikiu, kuris akivaizdžiai sirgo.

Mažylė mergaitė, kuri atrodė kaip skeletas, turėjo milžinišką galvą – tai buvo siaubingos ligos pavadinimu hidrocefalija pasekmė. Tai būklė, kai smegenyse kaupiasi dideli kiekiai vandens. Jei mergaitei nebūtų atliekama pastovi šuntavimo procedūra, ji mirtų nesulaukusi net metų. Mergaitės mama tikėjosi, kad gydytojai kažkaip stebuklingai pagydys jos dukrą, tačiau sužinojusi, kad ši liga nepagydoma, ji tikriausiai nuleido rankas.

Sarah susirūpino, kai mama neatvyko antrajam vizitui klinikoje. Kartu su kitais specialistais ji nuvyko į “namus”, kuriuos nurodė moteris pirmojo vizito metu. Namais tai būtų sunku pavadinti, nes tai buvo totalus šiukšlynas. Tokiose prastose sąlygose negali gyventi net gyvuliai, ką jau sakyti apie vaiką, kuriam reikia medicininės priežiūros. Sarah tą dieną nerado ten mamos, tačiau tarp šiukšlių ji pamatė apleistą, sergančią mergaitę ir ją pasiėmė.

Dar keletą dienų Sarah kolegos lankėsi toje vietoje, ieškodami mažylės mamos. Deja, greitai tapo akivaizdu, kad ji pabėgo ir paliko savo vaiką amžiams. Mažylė, vėliau pavadinta Nika, buvo nešvari, išsigandusi ir alkana. Sarah pasiėmė ją su savimi. Merginos širdis niekaip nelaido jai palikti Nika kitiems, todėl jauna amerikietė tapo mergaitės laikina globėja. 

Vėliau paaiškėjo, kad mergaitės mama buvo prostitutė. Spėjama, kad ji būdama nėščia gėrė nuodų, kad atsikratytų kūdikio. Tačiau drąsioji Nika išgyveno, nors nuodai pakenkė jos sveikatai ir sukėlė rimtų sutrikimų. Gydytojai nesuteikė jai didelių šansų išgyventi, tačiau Sarah norėjo, kad šis vaikas bent jau mirtų oriai. Sarah nusprendė būti su ja iki galo, tačiau globojama mergaitė mirti nesiruošė.

Naujoji Nika globėja pastebėjo pažangą mergaitės sveikatoje . Sarah nusprendė nuvežti Nika į Jungtines Valstijas, kur mergaitei buvo atlikta smegenų skysčio pertekliaus pašalinimo operacija. Specialistams pavyko sumažinti jos galvos apimtį net 5 cm. Tada Nika teko patirti dar daugybę chirurginių procedūrų ir ilgą reabilitaciją.

Tačiau šiandien ji yra visiškai kitoks vaikas ir visos pastangos davė puikių rezultatų. Sarah įsivaikino mergaitę ir su savo sužadėtiniu bei papildomų specialistų pagalba ji augina Nika su didele meile bei rūpesčiu. Nika biologinė mama “nurašė” savo vaiką dar jai net negimus.

Sarah buvo tas angelas, kuris suteikė Nika tikrą motinišką meilę, kuri padėjo mažylei pamiršti mirties laukimą agonijoje. Nuostabu yra tai, kad pasaulyje aplamai egzistuoja tokie atsidavę žmonės kaip Sarah. Tik tokių angelų kaip ji dėka dalis žmonijos, kuri yra nuo gimimo pasmerkta kančiai, gali turėti antrą šansą į laimę ir meilę.