Šeima nenorėjo prie gydytojo kabineto sėdėti šalia įtartino kitataučio. Netrukus užėjus pas gydytoją suaugusiuosius apėmė didelė gėda, nes paaiškėjo jaunuolio tapatybė

Kaip dažnai sprendžiate apie žmogų pagal jo išvaizdą? Tikriausiai dauguma iš mūsų, atsakydamas į tokį nelengvą klausimą, prisiekia, kad jis nėra toks paviršutiniškas ir niekada nevertina kito žmogaus tik pagal jo išvaizdą. Nors toks pripažinimas skamba tikrai gražiai ir kilniai, deja, tai yra toli nuo tiesos.

Daugybė mokslinių tyrimų jau įrodė, kad žmonės turi iš kartos į kartą perduodamą socialinį konstruktą, kuriuo vadovaudamiesi mes kitaip atrodantį vertiname kaip pavojingą. Panašus į mus visada asocijuosis su saugumu, nors išorinis vaizdas beveik niekada neatskleidžia tikrosios žmogaus esybės. 

Kiekvienas iš mūsų daugiau ar mažiau vertiname per išvaizdos prizmę. Tai yra nieko blogo, nes taip veikia žmogaus smegenys, kurios pirmiausia analizuoja tai, ką perduoda mūsų rega. Tačiau gavus informaciją smegenyse, galią valdyti ją jau turime mes patys. Tad visi šie natūralūs ir prigimtiniai procesai neveikia be mūsų sąmoningo įsikišimo. Tokiais atvejais svarbu prisiminti, kad net jei kas nors nepadarė mums gero pirmo įspūdžio, jo “nenurašytume”,  nes gali paaiškėti, kad mūsų išankstiniai nusistatymai buvo neteisingi.  

Šis trumpas filmukas buvo internete peržiūrėtas jau 22 milijonus kartų. Jis yra apie šeimą, kuri atvyksta pas gydytoją. Viskas prasideda nuo to, kad laukiamajame sėdi vaikinas, šalia kurio yra laisvos vietos kitiems laukiantiesiems gydytojo vizito. Į laukiamąjį atvyksta šeima, kuri įsitaiso šalia vaikino.

Vaizdo įraše iš karto galima pamatyti, kad šeima ir nepažįstamasis skiriasi savo išvaizda. Jaunuolis buvo akivaizdžiai iš artimųjų rytų, tamsios odos kompleksijos, o šeima buvo šviesiaodžiai graikai. Mama iš karto sunerimo dėl dukros, atsisėdusios per arti nepažįstamo jaunuolio. Ji pasikeitė su dukra vietomis, tačiau tada pati nenorėjo sėsti šalia vaikino.

Galiausiai tėvas užleido savo vietą dukrai ir žmonai, tad atsistojo šalia ir leido tarp nepažįstamojo ir savo šeimos palikti vieną tuščią vietą. Vaikinas iš karto akivaizdžiai suprato, kur slypi problema. Pagaliau pasirodo seselė. Laiminga šeima, manydama, kad atsikratys nepageidaujamo vyro draugijos, buvo šokiruota, kai moteris pakviečia ir jį užeiti.

Gydytojas su džiugesiu pasitiko šeimą, kuri neseniai turėjo didelių sunkumų. Mergaitė, kuriai ne daugiau nei 10 metų, neseniai patyrė kaulų čiulpų transplantaciją. Akivaizdu, kad šeima neseniai perėjo sunkų mergaitės ligos gydymo laikotarpį. Laimei, gydytojas turėjo tik džiugių žinių, kad mergaitė ir atrodo, ir sveiksta kur kas geriau, nei buvo numatyta. Štai tada atsiskleidė tikroji priežastis, kodėl nepažįstamas jaunuolis užėjo kartu su šia šeima.

Jis buvo mergaitės kaulų čiulpų donoras. Tai buvo skaudi akimirka šeimai, kurią apėmė didelė gėda dėl jų pirminio nusistatymo laukiamajame. Šalia jų sedėjo žmogus, kuris išgelbėjo jų mergaitei gyvybę, o jie sugebėjo parodyti nieko daugiau, tik panieką jam dėl jo išorės. Šio trumpo filmuko veiksmas vyksta vos vieną minutę, bet per ją jis atskleidžia kur kas daugiau, nei daugelis žmonių suvokia per ištisus dešimtmečius.

Lietuvių patarlė byloja: “Nespjauk į šulinį, nes vėliau gali tekti iš jo gerti”. Tai yra puikus pavyzdys, kaip neturėtume elgtis su žmonėmis, kurių nepažįstame, kuriuos skubame įvertinti pagal jų išvaizdą. Spjaudyti į jokį šulinį nevalia, net jei beveik 100 procentu žinai, kad iš jo niekada neteks tau gerti. Tai yra tiesiog padoraus žmogaus pamatas. Tad labai svarbu karts nuo karto patiems sau priminti, kas yra geras žmogus ir kokiomis akimis jis privalo žiūrėti į pasaulį ir juo vaikštančius kitus žmones.

Trumpas filmukas: