Vyrui atsibodo sena, purvina ir apdriskusi namo laiptinė. Kaimynai patyrė šoką pamačius, ką nusipirkęs dažų daro vyras bendrose namo patalpose

Senų daugiabučių namų laiptinės yra ta vieta, kuri dažnai yra labiausiai apleista. Žmonių abejingumas ir bendrų patalpų nepriežiūra dažnai priveda prie to, kad visi namo gyventojai kasdien į savo namus turi eiti apsdriskusiais, apipaišytais ir labai negražiais koridoriais. Kad ir kaip stengtumėmės sukurti savo namų jaukumą, namo laiptinė būna dažnai užmiršta.

Kartais taip nutinka dėl bendruomeniškumo stokos – kai kurie kaimynai neturi pinigų renovacijoms, o kai kurie nemano, kad iš jų kišenės turi keliauti pinigai į laiptinės renovaciją, kurią vėliau suniokoja vėl. Tačiau yra vienišių, kurie pagaliau nusprendžia imti ir išspręsti problemą savarankiškai. 

Boris Chernichenko iš Astrachanės miesto Rusijoje gyveno sename sovietiniame daugiabutyje, kurio laiptinė su kiekvienais metais vis blogėjo ir blogėjo savo išvaizda. Meniškos sielos žmogui buvo sunku matyti tokias sąlygas savo namuose, todėl tose apdriskusiose sienose jis įžvelgė sau drobę piešiniams. Vyras sutvarkė atšipusias sienas, nudažytas siaubingos spalvos dažais ir pradėjo darbą.

Verta paminėti, kad Boris yra tapytojas, todėl jis nesiruošė atlikti tiesiog paprastą laiptinės renovaciją. Kiekviename aukšte vyras nusprendė sukurti freskas su įvairiais gamtos vaizdiniais. Pamatę, ką daro jų kaimynas, laiptinės gyventojai buvo šokiruoti, tačiau geraja prasme. Netrukus susižavėję pirmais rezultatais jie prisidėjo prie naujo įvaizdžio kūrimo ir pirko vyrui dažų.

Boris savo ruožtu džiaugėsi gavęs didelius plotus savo fantazijai ir talentui pademonstruoti. Vos per porą savaičių laiptinė buvo neatpažįstama. Viename aukšte gyventojus džiugino raminantys ir romantiški vandens ir gamtos vaizdiniai, kitame buvo pavaizduotas romantiškas saulėlydis, o dar kitame – žaliuojantys kalnų vaizdai. Kiekvienas aukštas tapo lyg atskiru pasauliu, kurį savo vaizduotėje matė tikrai talentingas dailininkas.

Vyras atkreipė dėmesį net į mažiausias detales – seną ir nuobodų šiukšlių nuleidimo vamzdį jis pavertė berželiu, įsiliejusiu į nutapyto miško foną. Kai kuriose laiptinės dalyse Boris nudažė net laiptus, taip sukuriant vientisą vaizdinį, kuriame jautiesi kaip realybėje. Nors Boris menas yra ne visų skoniams, tačiau akivaizdu, kad jo kūryba buvo kur kas geriau, nei senos, nusilupusių dažų ir tuščios laiptinės sienos.

Nuo dienos, kai Boris užbaigė laiptinės renovaciją, visi gyventojai pradėjo kur kas daugiau prižiūrėti bendras patalpas, kurios nuo tol džiugino jų akis kasdien.  Ši unikali vyro kūryba labai neįprastoje vietoje labai greitai atkreipė ir pasaulinės žiniasklaidos dėmesį, tad apie Boris darbą parašė ne vienas užsienio dienraštis.

Labiausiai Boris džiaugiasi tuo, kad jo ideja patiko jo kaimynams ir visi iki vieno palaikė jo sumanymą. Senas sovietinis daugiabutis daugiau nebeatrodė toks nuobodus, o šis projektas paskatino žmones labiau puoselėti savo aplinką, net už savo buto ribų. Ko daugiau reikia?