2-metės pilvas atrodė it nėščiosios dėl žiaurios inkstų ligos. Po ilgų tyrimų medikai pagaliau pasakė tėvams kaip pagelbėti dukrai, o tėvas susmuko iš laimės

Didžiausias kiekvieno tėvų noras – kad jų vaikai būtų sveiki ir patirtų laimingą vaikystę. Apie tai tiesiogiai ir pasąmonėje svajoja absoliučiai visi būsimieji tėveliai, tačiau, kaip žinia, tikrai ne kiekvienai porai duotas lengvas kelias. Kai Karen Rodas ir Paul Bybkin susilaukė pirmagimio sūnaus Nathaniel, jų nepamatuojama laimė truko tik 36 valandas. Taip buvo todėl, kad Dievas davė šiam mažyliui būtent tokio ilgumo gyvenimą.

Mažylis gimė su liga, žinoma kaip inkstų policistozė, kuri pažeidžia inkstus ir sukelia daugybinių cistų augimą. Deja, tai dažnai sukelia inkstų nepakankamumą, ir būtent tai atsitiko kūdikiui Nathaniel. Sugniuždytai porai buvo sunku suvokti, kodėl taip atsitiko būtent jiems. Tai natūralu, savęs klausti – o kodėl taip nutiko būtent man? Už ką? Kokiu tikslu? Ilgą laiką kankinę save gedulu ir skausmingais klausimais, jie ilgainiui susigyveno su netektimi ir judėjo gyvenime pirmyn.

Turėti vaikų šiai porai vis dar buvo didžiausia svajonė, tad jie apsidžiaugė, kai sužinojo apie antrąjį nėštumą. Be abejonės, virš jų vis dar sklandė praeities prisiminimai ir baimės, kad viskas nepasikartotų. Medikai negalėjo įvardinti, kodėl Nathaniel gimė su tokia liga, kas ją sąlygojo. Kai 2013 pora buvo palaiminta dukros Maddy gimimu, atsitiko tai, ko šie tėvai bijojo labiausiai.

Maddy gimė su tokia pačia liga, kaip ir jos velionis brolis, o jos mamai ir tėčiui tai buvo dar skaudesnis smūgis per dar niekada neužgisiančią žaizdą. Tačiau šį kartą Maddy turėjo šansą – jai reikėjo intensyvaus gydymo, medikų priežiūros ir, galiausiai, inkstų transplantacijos. Donorystė yra labai kilnus dalykas, tačiau galbūt net nenustebsime sužinoję, kad šį kelią pasirenka vis dar mažas procentas žmonių.

Eilės gauti antram šansui gyventi yra ilgos, o kiekvieno paciento laikas bėga kaip smėlis iš smėlio laikrodžio – greitai ir negailestingai. Karen ir Paul be abejonės pradėjo ir savarankišką donoro paiešką, kuri padidintų šansus greičiau sustabdyti vaiko ligos progresą jos gyvybei. Maddy visą laiką praleido ligoninėje, kur ji miegodavo vos ne po 18 valandų per parą. Gydytojai informavo šeimą, kad tikimybė, kad Maddy bus normalus vaikas, priklauso nuo tinkamo donoro suradimo.

Visi žinojo, kad šansai surasti donorą yra labai nedideli, net artimiausiame šeimos rate. Tačiau čia jų laukė stebuklas. Atlikęs visus tyrimus Paul sužinojo, kad yra idealiai tinkantis donoras dukrai. Ši žinia pribloškė tėvą, išvertė ji iš pusiausvyros, gerąja prasme. Absoliučiai nieko nelaukdami medikai ruošėsi operacijai, o tėvas su lengvumu galėjo sau pasakyti – Maddy mama išnešiojo ją savo įsčiose ir suteikė jai gyvybę, o dabar jis gali dalele savęs duoti jai antrą šansą tai gyvybei išsaugoti.

Sunku ir išsakyti tą jausmą, kai tėvas gavo realų šansą padėti dukrai. Labai dažnai nutinka taip, kad tėvai, kad ir kaip norėtų padėti savo vaikui, tokio šanso niekada ir negauna. Tai buvo stebuklinga, kupina vilties akimirka. Operacija buvo visiškai sėkminga, ir Maddy, ir jos tėtis puikiai po jos atsigavo.

Tėvams beliko stebėti, kaip jų dukrai yra geriau ir matyti, kaip ji gauna šansą turėti normalią vaikystę ir aplamai gyvenimą.

„Tėčio inkstas išgelbėjo mūsų mergaitę“, – pridūrė Karen. „Dabar ji turi beribę energiją. Jos didžiulis pilvukas dabar atrodo šiek tiek suapvalintas, o ji yra laiminga ir sveika mergaitė”.

Nors visi žavėjosi Paul poelgiu ir auka, jis mano, kad dėl savo vaiko padarė tai, ką padarytų negalvojant kiekvienas tėvas. 

„Mūsų gyvenimas tapo amerikietiškais kalneliais. Bet kuris tėvas būtų padaręs tai, ką padariau aš, paaukodamas savo inkstą Maddy. Tai yra tėvystės dalis“ – sakė vyras jų istorija susidomėjusiems žurnalistams. „Dabar esame saugūs ir galime stebėti, kaip Maddy auga kaip laiminga ir sveika maža mergaitė.” 

Žodis “sveika” Maddy situacijoje yra sąlyginis, nes mergaitei reikia vartoti ligą slopinančius vaistus, o po 20-30 metų sulaukti antros persodinimo operacijos. Tačiau visa tai yra tik “gėlytės”, palyginus su tuo, kad ji galėjo visiškai neišgyventi.

Šiandien Maddy yra laiminga, besišypsanti pradinukė, kuri gali patirti absoliučiai viską, ką ir kiti vaikai. Ji kol kas nesupranta to, ką dėl jos padarė jos artimiausieji, tačiau net neabejojame, kad užaugusi ji padėkos tėčiui už dvigubą gyvenimo dovaną, kurią jie jai suteikė. Labai džiaugiamės dėl šios gražios šeimos ir linkime jiems visos laimės, kurią gali suteikti gyvenimas.