Moteris pakraupo, kai kaimynų 5-metis atėjo pas ją ir pasakė, kad jo mama guli mirusi vonioje. Iškviesti medikai suprato, kad dar nevėlu ir padėkojo berniukui už jo sumanumą

Katelyn Cicalese paguldė savo 5 metų sūnų ir dviejų mėnesių mergaitę miegoti ir nuėjo į dušą nusimaudyti. Moteris net neįsivaizdavo, kad tai galėjo būti paskutinis kartas, kai ji matė savo vaikus. Vieną akimirką Katelyn patyrė priepuolį, kurio ji niekada iki tol nebuvo patyrusi. Traukulių ištikta mama apalpo ir krisdama trenkėsi į vonios šoną.

Nuo smūgio jai buvo prakirsta galva, o jos kūnas susmuko taip, kad Katelyn veidas buvo tiesiai po bėgančio vandens čiaupu. Visą triukšmą išgirdo moters sūnus, kuris dar nemiegojo. Atbėgęs į vonios kambarį jis patyrė tai, ko neturėtų patirti nei vienas vaikas. Jis pamatė mamą be sąmonės, kraujuojančią ir iš karto pamanė, kad ji mirė.

Berniukas pasimetė ir labai išsigando, tačiau jautė, kad turi kažką padaryti. Vos 5-erių Salvatore greitai nusprendė, kad reikia ieškoti pagalbos. Jis suvyniojo savo dviejų mėnesių sesutę į antklodę ir suvokė, kad geriausia, ką jis gali padaryti, tai nueiti pas kaimynę. Berniukas nemokėjo atidaryti namų durų, kurios buvo saugiai užrakintos.

Jis prisiminė, kad gali atidaryti garažo vartus, tačiau tam jam reikėjo atsinešti kėdę ir užlipus ant jos paspausti garažo vartų mygtuką. Berniukas basomis nubėgo pas kaimynę ir paskambino jai į duris. Jessica Penyoer iš karto suprato, kad kažkas negerai, kai pamatė kaimynų berniuką su sesute ant rankų.

Jo tolimesni žodžiai sustingdė jai kraują : „Mano mama mirė po dušu. Ar galėtumėt mumis pasirūpinti?“. Jessica kuo greičiau iškvietė gelbėjimo tarnybas, kuri pasirodė prie jų namų vos po keletos minučių. Pirmieji įvykio vietoje buvo ugniagesiai gelbėtojai. Kartu su jais buvo ir paramedikai, kurie nuskubėjo į berniuko namų vonios kambarį. Jie pamatė Katelyn, kuri buvo be sąmonės, tačiau dar kvėpavo.

Vos keletos minučių pavėlavimas būtų kainavęs daug – Katelyn būtų paskendusi savo pačios vonioje. Laimei, gelbėtojai laiku suteikė jai pagalbą ir Katelyn gyvybei nebegrėsė pavojus. Po keletos dienų dviejų vaikų mama galėjo drąsiai pasakyti, kad jos vaikai išgelbėjo jai gyvybę. Jei ne jo sūnaus greita reakcija, ši nelaimė būtų pasibaigusi tragiškai. Už savo polegį Salvatore buvo nusipelnęs didelio apdovanojimo, ne tik iš savo mamos.

Po keletos dienų prie šeimos namų vėl atvyko ugniagesių gelbėtojų mašina, o uniformuoti gelbėtojai pagerbė berniuką už jo drąsą ir apdovanojo jį šalmu, pažymėjimu ir uniforma. Nors berniukas iki šiol jaučia stresą ir baimę dėl savo mamos gyvybės, šeima labai aktyviai dirba, kad Salvatore kuo greičiau psichologiškai atsigautų nuo traumos.

Be abejonės, apie negatyvius dalykus kalbėtis su vaikais yra labai sunku, tačiau kur kas svarbiau yra išmokyti savo atžalas teisingai reaguoti, kai įvyksta kažkas blogo. Visi tėvai privalo supažindinti vaikus su pagalbos iškvietimu, kada iš tikrųjų ją reikia kviesti arba su alternatyviais būdais, kaip gauti pagalbos pas kaimynus. Salvatore yra tikras šaunuolis, nes net išsigandęs ir pamatęs kraupų vaizdą jis žinojo, kad reikia pasirūpinti savimi ir savo sese, tuo pačiu suteikiant šansą kažkam padėti ir jo mamai.