Paauglys, išnešiodamas laikraščius, pastebėjo, jog senutės namuose kurį laiką nebuvo aktyvumo. Jam knietėjo įsilaužti į namus, o vėliau paaiškėjo, kodėl tai buvo geras sprendimas

Mes labai dažnai gyvename stengiantis nepastebėti kitų ir patiems likti nepastebėtiems. Atskirtis tarp žmonių su kiekvienu dešimtmečiu auga – kadaise žmonės vieni kitus pažinojo, leido laiką ne tik mažose draugų kompanijose, bet ir bendruomenėse. Tiesa, atskirtis nuo didelių kompanijų turi ir savų pliusų, tačiau vienas didžiausių tokio gyvenimo būdo minusų yra tai, kad patekus į bėdą gali neturėti absoliučiai nieko, kas pagelbėtų. Tokią atskirtį jauni žmonės pasirenka patys, o vyresniame amžiuje žmonės į ją yra priverstinai išstumiami.

Senoliai, kurių nelanko giminės, kurių draugai arba miršta, arba gyvena kur nors toli, yra viena pažeidžiamiausių mūsų visuomenės grupių. Visų pirma dėl to, kad jų sveikatai gali iškilti kur kas daugiau pavojų, nei jaunam žmogui. Senukai namuose gali ir pargriūti, ir juos gali ištikti koks nors priepuolis arba staigus negalavimas. Tokiais momentais kitų žmonių pagalba yra labai reikalinga. 

Laikraščius išnešiojantis Liam Apps iš Jungtinės Karalystės yra visiškai kitoks, nei mes aprašėme aukščiau. Viena iš priežasčių, kodėl vaikinas yra labai socialus ir draugiškas, yra jo dabras. Laiškanešiu ir laikraščių kurjeriu dirbantis paauglys kasdien kalbasi su daugybe įvairaus amžiaus žmonių ir jam tai labai patinka. Su kai kuriais žmonėmis gali gimti draugystės, kiti – gali tiesiog praskaidrinti dieną paprasta šypsena ar pasilabinimu. Tačiau vieną dieną jis neišgirdo mėgstamo “laba diena” iš vienos senutės, kuriai jis pristatė laikraščius.

Jis taip pat pastebėjo, kad jau porą dienų guli nepaliesta ir senesnė korespondencija, kurią jis paliko. Vaikinui kilo įtarimas, kad kažkas gali būti negerai. Jis pasibeldė į duris, jos buvo užrakintos, o niekas neatsiliepė. Liam knietėjo kone įsilaužti į namus, nes jo širdyje buvo bloga nuojauta. Tačiau jis susilaikė. Pratęsęs darbą jis negalėjo nustoti galvoti apie mielą senutę, kuri kadaise jam net įteikė dovanėlę Kalėdų proga.

Jis grįžo prie jos namo ir paskambino savo mamai, kuriai papasakojo situaciją ir savo įtarimus. Liam mama atskubėjo pas sūnų ir kartu su senolės kaimynais pabandė įsilaužti į jos namus per galines kiemo duris. Tik tada jie išgirdo senutės riksmą, kuris buvo labai gąsdinantis. Tačiau visa laimė, kad visi pasikliovė savo instinktais ir įsilaužė į svetimus namus, nes senutė ten gulėjo 3 dienas.

Moteris pargriuvo, smarkiai susitrenkė kojas ir nugarą, taip pat buvo dehidratuota ir nesuvokė, kiek laiko ji ten pragulėjo. Buvo iškviesta greitoji, o senolė išgabenta į saugias medikų rankas. Ligoninėje ji pasitaisė  – o tai buvo tik Liam dėka.

Jei ne vaikino gera nuojauta, močiutė galėjo mirti vienatvėje, savo pačios namuose. Niekas nieko neįtarė – net kaimynai, kurie buvo labai nustebę, kaip svetimas žmogus sugebėjo pajusti, kad kažkas negerai. Laimei, močiutės sveikata dabar yra gera ir ji asmeniškai galėjo padėkoti savo didvyriui Liam. Tokių jaunuolių kaip Liam reikia visur!