Sūnus slapta nufotografavo savo mamą, gulinčią paplūdimyje. Nuotrauka nebuvo patraukli, todėl mama supyko, tačiau išgirdusi sūnaus žodžius ji pravirko ir pasakė “ačiū”

Tikriausiai nerastume nei vieno žmogaus, 100 procentų patenkinto savo išvaizda. Visada randame savyje trūkumų, ypač kai lyginame save su kitais. Tačiau šiandien net garsiausi pasaulio modeliai prisipažįsta, kad jie yra taip pat savigraužos ir kompleksų turinčios visuomenės dalimi. Ką jau kalbėti apie moteris, kurios savo gyvenime pereiną vieną sudėtingiausių kūno pokyčių laikotarpių – tapimą mama.

Bridgette White yra dviejų vaikų mama, gyvenanti tipinį, chaotišką, šeimyninį gyvenimą. Tačiau moteris turi ir hobių. Jos vaikai visą gyvenimą matė mamą su fotoaparatu rankose. Bridgette matė daug grožio pasaulyje, kurį norėjo užfiksuoti. Tačiau ji niekaip negalėjo matyti grožio veidrodyje, o tas nepasitenkinimo ir pasišlykštėjimo jausmas pažįstamas daugeliui. Bridgette nemėgsta pati fotografuotis, todėl ji dažniausiai lieka kitoje objektyvo pusėje.

Tad galima tik įsivaizduoti jos nusivylimą, kai grįžusi su vaikais iš paplūdimio ji pamatė telefone negražią savo nuotrauką, kurią padarė juos tuomet buvęs 7-erių sūnus. Viską, kas virė jos galvoje, ji papasakojo savais žodžiais atvirame savo tinklaraščio įraše.
“Peržiūrinėjau telefone buvusias nuotraukas, ir pamačiau šią. Mano pirma reakcija buvo šokas. Kas padarė šią baisią nuotrauką man to nežinant? Mano gerklę pradėjo gniaužti pasišlykštėjimas, neapykanta sau. Jau buvau beveik paspaudusi mygtuką “ištrinti”.

Tada į kambarį užėjo mano sūnus. “Iš kur telefone atsirado ši nuotrauka?” – paklausiau jo. Jo veidą nuspalvino plati šypsena ir blizgančios akys. “Tai aš ją padariau, mama. Prisimeni, kai buvom paplūdimyje. Atrodei taip gražiai, aš negalėjau atsispirti.” Iš karto sugebėjau tik nepatenkintai išmurmėti, kad reikia iš pradžių atsiklausti leidimo prieš fotografuojant. Mano sūnus atsakė: “Žinau, mama, tačiau tu tik pažiūrėk kokia graži čia esi!”.

Aš žiūriu į tą nuotrauką ir bandau pamatyti tai, ką jis joje mato. Tuo pat metu atėjo mano dukra ir pamačiusi nuotrauką ji taip pat šūktelėjo, kad ši nuotrauka verta tapti atvirute. Suvokiu, kaip automatiškai mes matome tik tai, kas mums skaudžiausia. Kai aš labai stipriai įsižiūriu į tą nuotrauką, aš joje pradedu taip pat matyti daugiau. Štai matau savo storas šlaunis, nusėtas celiulito. Kaip akivaizdu! Tačiau tos šlaunys tą dieną mane nešė paplūdymiu net keletą valandų ir nusipelno pailsėti ant smėlio, saulėje. Pavargusi ilsėjausi ištiesusi rankas į šonus, pasimėgaudama užtarnautu poilsiu.

Mano storos rankos yra mamos rankos, kurios neša vaikus kalnuotais takeliais, kuriais jie greitai pavargsta eiti. Matau storą moterį, dėvinčią juodą maudymosi kostiumėlį, po kuriuo ji nori paslėpti viršsvorį. Tačiau tai ta pati moteris, kuri dėl savo vaikų daro viską, kad jie patirtų pačią laimingiausią vaikystę. Kaip ir daug moterų, visą gyvenimą kovoju su savo svoriu ir negaliu nuo to pabėgti. Niekada nebuvau liekna.

Bet aš nebenoriu eikvoti savo gyvenimo siekdama paviršutiniško tobulumo. Vasarą dėviu atviras sukneles ir maudymosi kostiumėlius, bėgioju ir žaidžiu su vaikais, kartais net jaučiuosi patraukli. Taip, patraukli. Gal tai dėl amžiaus? Arba todėl, kad turitme rūpintis svarbesniais dalykais nei išvaizda? Ar dėl to, kad mano vaikai į mane žiūri taip dievindami? Aš nustoju po truputį nekęsti savo kūno. Tai nereiškia, kad nusprendžiau mesti sportuoti ir stebėti savo sveikatą. Aš tęsiu, nes noriu gyventi ilgai ir laimingai. Man svarbiausia mylėti savo kūną tokį, koks jis yra. Noriu pažvelgti į save savo vaikų akimis. Ačiū, vaikai.“

Pažiūrėjusi į nuotrauką atidžiau, o dar įdėmiau pamačiusi, kaip ja žavisi jos vaikai, Bridgette suvokė, kad visi mes turime kovoti su tuo, kaip matome šį pasaulį. Kovokime su kritika sau ir kitiems – juk visi esame tokie skirtingi. Gal jau laikas atkreipti dėmesį į tai, kokie žmonės esame viduje, o ne išorėje? Labai dažnai nuvertiname tai, ką sako mums vaikai, nes jie esą nebrandūs ir jų nuomonė yra mažai ko verta. Tačiau ši istorija idealiai parodo, kad kartais turėtume įsiklausyti į tai, kaip mus mato ir kaip pasaulį supranta vaikai, dar nesugadinti savikritikos.

Šie vaikai matė laimingą, stiprią ir mylinčią mamą, kuri visiškai atsipalaidavo paplūdimyje. Vaikai mato mus kiaurai, žiūri į pačią esmę, o fizinis apvalkalas juos mažai domina. Vaikas girdi mūsų užkrečiantį juoką, mato, kaip spindi mūsų akys, jaučia mūsų šilumą, linksmą nuotaiką, džiaugsmą, norą žaisti. Tądien paplūdimyje jie norėjo įamžinti labai gražią akimirką ir labai gražią jų mamą. Laimei, Bridgette pradėjo nuo to laiko iš tiesų suprasti, kad ji yra visokeriopai graži ir pradėjo laimingesnį gyvenimą su mažiau savikritikos ir savigraužos dėl kiekvieno kilogramo. Iš jos istorijos galime pasimokyti visi.