Vienintelė 85-erių senolio pramoga buvo šienauti kiemo žolę. Jis liko sugniuždytas, kai kažkas pavogė jo žoliapjovę, o po kelių dienų pravirko gavęs anoniminį laišką

Senatvėje žmogui būtina turėti pomėgių ir užsiėmimų, kurie praskaidrintų dieną ir pakeltų ūpą. Vieniems tai žaidimai kortomis, susitikimai su draugais, popietės su anūkais ar kiti nesunkūs darbeliai namie. Užsiimti kažkuo tiesiog būtina tiek dėl fizinės, tiek dėl psichologinės sveikatos.

85-erių senoliui vardu Gordon Blakeslee tokiu užsiėmimu buvo savo kiemo priežiūra ir ypač – žolės pjovimas. Kadangi senolis neturėjo daug jėgų stumdyti paprastesnę žoliapjovę, jam anūkai buvo nupirkę motorinę, ant kurios Gordon galėjo patogiai įsitaisyti ir važinėti. Šis, atrodytų, toks paprastas kassavaitinis darbelis senukui suteikdavo daug džiaugsmo ir malonumo.

Galiausiai jam, kaip vyrui, visada buvo smagu dirbti su puikia technika, todėl jis džiaugdavosi, kad gali tokiame amžiuje būti dar funkcionalus namų ūkyje. Tačiau vieną dieną jis patyrė didelį skaudulį – jo mylimą žoliapjovę per naktį kažkas pavogė.

Dėl tokių nuostolių susikrimto ne tik jis pats, bet ir visa senolio šeima, kuri neturėjo lėšų taip lengvai nupirkti vyrui naujos žoliapjovės. Gordon jau kitą dieną nusprendė imtis reikalo į savas rankas. Priešais savo namus jis pastatė ženklą su užrašu ant kartono.

“Grąžinkite man mano žoliapjovę. Man 85-eri metai, aš neturiu jėgų stumti!”- štai, kas buvo parašyta ant iškabos prie namo. Senukas nuoširdžiai tikėjo, kad jei vagis yra kaimynystėje ir pamatys, kad padarė nuostolių senam žmogui, jam pabus sąžinė ir jis grąžins pavogtą daiktą. Gordon net atsisakė savo šeimos pagalbos bandant surinkti aukų naujai žoliapjovei, nes viskas, ko jis norėjo, tai susigrąžinti seną mylimą “draugą” ir tęsti savo darbus prie namų.

Deja, naivu buvo tikėtis, kad vagišius atsilieps į prašymą ir sugrąžins tai, ką jis pasisavino. Tačiau užsispyręs senolis vis dėlto po savaitės gavo anoniminį laišką, kurį pristatė ne paštininkas, o policininkai. Senolis tikėjosi, kad policija rado jo seną, mylimą žoliapjovę, tačiau pareigūnai turėjo senuką trumpam nuliūdinti. Jie nesugebėjo rasti nei prarasto daikto, nei kas padarė tą nusikaltimą.

Tačiau tą dieną jie buvo nešini ir gerų žinių. Laiškas, adresuotas Gordon, buvo nuo anoniminio geradario, kurį labai sujaudino senolio situacija. Žinant, kad senoji žoliapjovė neatsirado, anonimu norėjęs likti žmogus nusprendė atstatyti teisingumą nuperkant senoliui visiškai naują tokios pačios žoliapjovės modelį. Gordon akyse sužibo ašaros, išskyrus nuoširdų “ačiū”, jis neturėjo daugiau ką pasakyti.

Ir vėl senolis galėjo mėgautis savo kiemo priežiūra. Šis darbas jam ne tik suteikė galimybę prižiūrėti vėl savo aplinką taip, kaip jis mėgsta, bet suteikė nepriklausomybės ir laisvės pojūtį, kurį senukas prarado pandemijos metu. Buvomas lauke ant žoliapjovės jam ne tik suteikia galimybę įkvėpti gryno oro ir fiziškai pajudėti, bet ir pajusti, kad gyvenime dar esi kažkur naudingas ir funkcionalus.

Sunku suprasti tuos, kurie pasiryžta apvogti vyresnio amžiaus žmogų. Toks nusikaltimas jau yra amoralus visai aukštesniame lygyje. Iš pradžių šis incidentas sudaužė senolio širdį, kuri greitai atsistatė po to, kai anonimas nusprendė situaciją pataisyti nepamatuojamu gerumu. Puiku, kad pasaulyje vis dar yra dalis gerų žmonių!