Vieniša moteris nenorėjo darytis aborto ir nusprendė atiduoti savo kūdikį įvaikinimui. Viskas apsivertė aukštyn kojomis, kai mergaitė gimė deformuota, o būsimieji įtėviai pabėgo

Sakoma, kad motiniškas instinktas yra vienas stipriausių jausmų, kuris valdo moterį. Tačiau visi esame skirtingi ir jaučiamės tikrai skirtingai. Labai dažnai atrodo, kad galime palyginti savo situacijas, kad viskas yra tikrai tik vienaip ar kitaip. Tačiau kiekviena moteris be motiniško instinkto turi ir daugybę kitų minčių ir jausmų, kurie prisideda prie didelių gyvenimo klausimų sprendimo. Christine Fisher gyvenimas nebuvo susiklostęs labai sėkmingai.

Moteris buvo bedarbė, neturėjo kur gyventi, viena augino vieną vaiką ir neturėjo absoliučiai jokios paramos iš parterio, nuo kurio pastojo. Moteris svarstė aborto galimybę, tačiau ilgiau pagalvojusi ji pasirinko kitą kelią. Ji tikėjo, kad kūdikiui reikia suteikti šansą gyventi, tad iš karto po jo gimimo, kūdikis taptų kitos šeimos dalimi įvaikinimo pagalba. Christine kreipėsi pas specialistus, kurie ilgainiui rado dar negimusiai Christine dukrai būsimus tėvus.

Atrodė, kad viskas vyksta pagal planą. Christine kiekvieną dieną galvojo apie tai, kokį sprendimą priėmė. Galiausiai savigrauža niekam nepadėtų, tad ji suprato, kad jos motiniškas instinktas ir yra būtent tai, ką ji planuoja padaryti – suteikti mažylei potencialiai normalų ir laimingą gyvenimą pas žmones, kurie ja nori mylėti ir rūpintis. Tai nebuvo lengvas sprendimas, toli gražu… Tačiau Christine priėmė jos manymu teisingiausią sprendimą toje situacijoje. Tačiau gimdymo dieną viskas pasikeitė į priešingą pusę. 

Visas nėštumas vyko sklandžiai. Ultragarso tyrimai nė karto neparodė jokių bėdų. Tačiau kai mergaitė gimė, visi pamatė, kad situacija yra visai kitokia. Mažoji Abigail gimė su Treacher Collinso sindromu. Tai genetinis sutrikimas, turėjęs įtakos jos veido kaulų vystymuisi. Mergaitė gimė su deformuotomis akimis, smakru ir skruostikauliais.

Mažylė taip pat turėjo bėdų su kvėpavimo takais. Tačiau tai nebuvo blogiausia situacija – su šiuo sindromu vaikai tikrai užauga, tampa funkcionuojančiais visuomenės atstovais. Vienas ryškiausių jų skirtumų su kitais žmonėmis yra pagrinde tik išvaizda. Ir ji buvo tas lemiamas dalykas, kuris pakeitė jos būsimųjų įtėvių sprendimą. Būsimoji Abigail įmotė, vos pamačiusi mergaitę ligoninėje, pabėgo su ašaromis akyse ir dingo iš Christine ir mažylės gyvenimo.

Viskas, kas nutiko tą dieną ligoninėje, buvo milžiniškas smūgis Christine. Tačiau labiausiai jai skaudėjo ne dėl to, kad jos planai dėl geresnio gyvenimo dukrai žlugo. Ji buvo sugniuždyta, kad jos dukra buvo taip šaltakraujiškai atstumta žmonių, kurie atrodė, jog turėtų suteikti pačią geriausią gyvenimą ir didžiausią meilę tam vaikui. Christine savo dukroje nematė jokio siaubūno, nuo kurio taip reikėjo pabėgti.

Christine suprato tą akimirką, kad nepasiant jos gyvenimo situacijos, niekas kitas negalės taip mergaitės mylėti, kaip ji pati. Mama suprato, kad Abigail į jos gyvenimą atėjo ne veltui. Pati Christine juto, kad tai yra ženklas iš dangaus – jos gyvenime atsirado Abigail tam, kad pakeistų iš pagrindų jos gyvenimą. Mama pasiryžo duoti viską, kas įmanoma, savo dukrai, kuri įkvėpė jai jėgų pakeisti savo gyvenimą ir pasistengti daugiau.

Savo meilę naujai gimusiai dukrai moteris norėjo įamžinti fotosesijoje, o nuotraukos ir mamos bei dukros dramatiška istorija internete staiga pasiekė tūkstančius. Geranorių žmonių dėka buvo suorganizuotas lėšų ir aukų rinkimas, kurio metu buvo surinkta 20 000 dolerių mažylei ir jos mamai pagelbėti. Kaip sako afrikiečių patarlė, geram vaikui užauginti reikia viso kaimo.

Šiuo atveju Christine buvo suteikta didelė pagalba, kurios dėka mama ir jos dukra gali saugiai ir gerai pradėti naują gyvenimą dviese. Gyvenimas yra nenuspėjamas, tuo galime įsitikinti kiekvienas iš mūsų. Nesvarbu, ar tikite Dievu, ar likimu, ar kitomis jėgomis – gyvenimo iššūkiai ir problemos mums visada yra atsiunčiamos tam, kad mes patobulėtume, kad sustiprėtume ir kad į rytojų žengtume geresni, nei šiandien ir vakar.

Christine istorija tapo vienu iš pavyzdžių, kurie atskleidžia motinos meilę – ji yra visokia, net jei ryžtamasi visiškai atiduoti tą vaidmenį kitiems žmonėms. Galbūt Christine taip pat suprato, kad ten kur yra begalinė meilė, visada atsiras ir galimybės.