Visi ilgą laiką manė, kad “Ekstremalių namų pokyčių” laida keičią gyvenimą tik į gerą, tačiau ši moteris po 10 metų nuo naujų namų gavimo papasakojo, kaip tapo bename 

Tikriausiai visi esame matę nors vieną epizodą itin populiarios visame pasaulyje – “Ekstremalūs namų pokyčiai” (angl. Extreme Makeover: Home Edition). Ši laida savo itin aukštus reitingus užsitarnavo dėl to, kad keitė to nusipelniusių žmonių gyvenimus į geresnę pusę. Laidos esmė visada buvo padėti žmonėms gyventi gražiuose, patogiuose namuose.

Milžiniškos komandos statybininkų ir savanorių atvykdavo pas šeimas su įvairiomis problemomis ir iš pagrindų pastatydavo jiems neįtikėtino grožio namus vos per vieną savaitę. Iš tiesų – neįmanoma buvo nesižavėti šios laidos konceptu ir tuo, kokią neįtikėtiną dovaną jie suteikia laidos herojams. Žadą atimantys pokyčiai, statybos, trunkančios vos 7 dienas ir laimingos šeimos tikrai pavertė šią laidą neįtikėtinai populiaria visame pasaulyje.

Tačiau mažai kas žinojo tai, kas įvyksta po to, kai kameros nustoja filmuoti.

Arlene Nickless nusiuntė savo istoriją laidos kūrėjams po to, kai jos mylimas vyras, pagrindinis šeimos išlaikytojas vyras vardu Tim mirė. Vyras dirbo ligoninėje ir ten visiškai netikėtai užsikrėtė hepatitu C, nuo kurio mirė staigia ir siaubinga mirtimi. Arlene staiga liko vienui viena, su 3 augančiais sūnumis, kuriuos ji viena vos įstengė išlaikyti.

Arlene ir Tim turėjo savo namo paskolą. Kaip ir daugybės kitų šeimų, Arlene ir jos vaikų namai vis dar priklausė bankui, t.y. jie vis dar ilgą laiką turėjo mokėti paskolą už namus, kuriems jau verkiant reikėjo renovacijos. Tad kai laidos prodiuseriai pasirinko jos šeimą namų pokyčiams, ji buvo nepaprastai laiminga. Moteris manė, kad tai bus vienas iš gražių stebuklų, kurių jai ir jos vaikams verkiant reikėjo.

Visi, kas bent kartą matė šią laidą, žino, kad laidos komanda ne tik renovuoja senus namus, tačiau dažnai net pastato visiškai naują namą iš pagrindų. Kiekvienoje laidoje susižavėjimą kelią sukurti kone rūmai, kuriuose iš tiesų būtų labai malonu ir gera gyventi. Laidoje absoliučiai apie tai neužsimenama, o net pati Arlene apie tai nepagalvojo iš pradžių – tokiuose namuose gali gyventi ne sunkiai besiverčiančios šeimos, o tikri turtuoliai.

Štai čia ir iškyla problema, dėl kurios Arlene galiausiai po 10 metų su vaikais tapo bename. Nors Arlene namo paskola po laidos iš 140 000 dolerių likučio tapo 30 000, šeima tuštino savo kišenes visai kitoje vietoje. Atsirado kiti papildomi mokesčiai, kurie smaugė šeimą kur kas baisiau, nei buvusi hipoteka. JAV mokestinė sistema yra sudėtinga, tačiau ir tuo pat metu labai elementari.

JAV turto mokesčiai mokami nuo turto vertės. Kadangi Arlene namai staiga tapo prabangūs ir jų vertė padidėjo net keletą kartų, moteris privalėjo sumokėti atitinkamai keletą kartų daugiau mokesčių. Blogiausia buvo tai, kad su kiekvienais metais mokesčiai (kartu su namo verte) tik augo. Arlene vis dar buvo vienintelė ir pagrindinė šeimos maitintoja, tad su augančia išlaidų našta jai tapo neįmanoma susitvarkyti. Po 5-7 metų Arlene buvo skolinga daugiau, nei prieš visus ekstremalius namų pokyčius. 

O kur dar namo išlaikymo kaštai ir dvigubai padidėjusios elektros ir šildymo sąskaitos. Kaip galima nuspėti, Arlene pasiekė bankroto ribą, nes išmokėti net nedidelio likučio už namo paskolą ir išlaikymo sąnaudas ji galiausiai nebegalėjo. Arlene ir jos vaikams teko palikti namus, nes bankas nesutiko atidėti mokėjimų ar suteikti kokių nors lengvatų.

Jos nesėkmės istorija greitai apskriejo visą Ameriką ir parodė, kad nors laida ir užsiima labdaringa veikla, nemažai asmenų tiesiog negali susitvarkyti su paskiau pečius užgulančiomis problemomis. Arlene tikriausiai norėtų atsukti laiką atgal ir pasielgti kitaip. Verta paminėti, kad dėl savo situacijos ji nekaltina laidos kūrėjų. Arlene prisiima visą atsakomybę už sprendimus ir savo tuometinius norus, kurie galiausiai išsipildė taip, kaip išsipildė. 

Be abejonės, tuo metu laidos kūrėjų apsilankymas jos namuose atrodė kaip stebuklas ir išsigelbėjimas, kaip tikra, reikalinga pagalba. Tačiau ji tikrai nepagalvojo, koks nenuspėjamas gali būti likimas po to, kai geradariai išvyks ir jai teks gyventi toliau.

Jei ko nors galima pasimokyti iš šios istorijos – tai supratimo, kad ne viskas, kas auksu žiba, yra auksas. Mes visi svajojame apie laimėjimą loterijoje, arba apie tai, kaip kas nors ateitų ir išspręstų mūsų problemas už mus. Prisiminkime, kad mūsų gyvenimas yra mūsų rankose ir išmokime labiau mėgautis tuo, ką turime. Juk labai dažnai, žvalgydamiesi į šonus, nematome to, kiek daug turime jau čia ir dabar.