Bažnyčiai buvo pasiūlyta sutaisyti bokšto laikrodį už 50 000 svarų. Kunigai manė, kad teks ilgai rinkti aukas restauracijai, tačiau du vietiniai vyrai padarė tai, kas prajuokino visą pasaulį

Tikriausiai kiekvienas iš mūsų pašiurpstame, kai sužinome protu nesuvokiamas sumas, kuriomis disponuoja įmonės, diktuojančias savo paslaugų įkainius. Ne be reikalo nepasitikime valdininkais, kurie patvirtina projektus, pavyzdžiui, kelių tvarkymui ir ten išelidžia milijonus, už iš prirmo žvilgsnio paprastus darbus.

Apie pinigų plovimą nekalbėsime, nes visi tą įtariame, tačiau kaltindami kažką, privalome turėti svarius įrodymus. Džiugu būna tada, kai visiškai netyčia, paprastų žmonių dėka, būna susprogdinamos net didžiausios idėjos pasipelnyti iš paprasčiausio darbo. Štai Grimsby mieste Anglijoje stovinti bažnyčia ilgą laiką buvo miestelėnų pasididžiavimu.

Bažnyčia buvo pastatyta dar 12 amžiuje, o 1365-aisiais buvo pastatytas didysis bokštas, kuriame buvo varpinė ir miesteliui apie laiką pranešantis laikrodis. Šiais laikais net nesusimąstome apie tai, kiek tokie objektai buvo svarbūs žmonėms kadaise. Dabar turime laikrodžius ir ant riešo, ir ant telefono ekranų, o kadaise miestelėnams laiką pranešdavo būtent bažnyčios laikrodis.

Prieš 12 metų, lygiai 12:02 valandą, šis bažnyčios laikrodis sustojo. Nors jo veikla nebuvo būtina šiandieninei visuomenei, gyventojams ir pačiai bažnyčiai buvo svarbu atnaujinti jo veiklą. Kai į bažnyčią kreipėsi įmonė, kuri pastaruosius keletą metų taisė Big Beno laikrodžio bokštą Londone, kunigams ir visiems parapijiečiams plaukai stojo piestu nuo projekto kainos, kurią jie pasiūlė.

Po pirminės apžiūros įmonė teigė, kad reikia apstatyti visą bokštą pastoliais ir numatomų darbų sąmatą jie paskaičiavo nemenką – nuo 40 iki 50 tūkstančių svarų. Kvailiui yra aišku, kad tokios sumos niekur nesimėto. Parapija buvo susirūpinusi ir svarstė, ar įmanoma surinkti aukų tokiam brangiam projektui. Apie visą situaciją išgirdo ir du vietiniai vyrukai, kurie periodiškai toje bažnyčioje prižiūri varpą.

Jie pamanė, kad bokšte gali pabandyti apžiūrėti tą laikrodį – blogiau jau jie tikrai nieko nepadarytų. 47-erių Rick Haywood ir 15-metis Jay Foley, atlikę reguliarią varpo priežiūrą, pasuko link laikrodžio mechanizmo. Tarp visų laikrodžio vidinių dalių jie rado daug paukščių lavonų liekanų, rūdžių. Kai kurie sraigtai buvo perdžiuvę ir sulipę, o plikomis rankomis vyrai negalėjo jų net pajudinti.

Tačiau tada jiems kilo idėja pasinaudoti šiuolaikinėmis priemonėmis, kurias turi kone kiekvienas vyrukas savo garaže. Jie grįžo dar tą pačią dieną nešini universaliu tepalu WD-40. Jaunuolis neabejojo, kad laikrodis sustojo dėl sraigtų sausumo ir rūdžių, kurias jie pasistengė nuvalyti kuo kruopščiau, bei sutepti. Ir ką jūs galvojate? Tai suveikė!

Laikrodis veikė vėl, po ilgos 12 metų pertraukos. Apie šią istoriją greitai pradėjo pasakoti žiniasklaida, nes situacija buvo ne tik kuriozinė, tačiau ir akivaizdžiai piktinanti. Didelė įmonė norėjo nulupti milžinišką sumą už darbus, kurie buvo atlikti už maksimum 10 svarų. Būtų juokinga labai, jei nebūtų šiek tiek graudu. Be abejonės, apie Grimsby bažnyčią dabar kalba visa šalis, nes tai tapo kone įrodymu, kaip elgiasi didelės kompanijos, atlikdamos savo “projektus”.

Iki šios dienos Big Ben bokštui ir jo laikrodžiui Londone buvo išleista beveik 80 milijonų, kai pradžioje kaštai nusimatė iki 29 milijonų. Be abejonės, visus darbus, kaip ir visame pasaulyje, sujaukė pandemija ir kitos problemos. Be to, restauruojamas buvo ne tik laikrodis, bet ir visas bokštas, tad šių projektų tikrai nelyginame. Tačiau kyla natūralus klausimas, kiek iš tiesų kainuoja tokie darbai ir kiek įmonės nuplauna tų pinigų į savo kišenes?

Atsakymo į tai tikriausiai niekada ir nesužinosime. Džiugu, kad ši istorija pasibaigė laimingai – parapijiečiai ir bažnyčia sutaupė nemažą sumą pinigų, o miestelis vėl gali džiaugtis senovniu laikrodžiu. Du vyrukai, tapę miestelio didvyriais, už savo darbą tenori pakvietimo pietų į vietinį barą. Visai neblogas, efektyvus ir pigus darbas, ar ne?