Į gatvę staiga išbėgusią 10-metę partrenkė automobilis. Visi drebėjo nuo minties, ką mergaitės tėvas padarys su kaltininku, tačiau netrukus pamatė tai, ko nesitikėjo

Kiekvienas tėvas net negali įsivaizduoti, ką jaustų, jei jo atžala patektų į bėdą. Turbūt visų tėvų didžiausia baimė yra tai, kad jo vaikas gali nukentėti, ypač dėl kito žmogaus kaltės. Tokioje situacijoje visos emocijos – sielvarta, pyktis ir įtūžis – yra natūraliai pateisinama reakcija. Tačiau po pasaulį pasklido video, kuriame atsiskleidžia kita žmogiškųjų emocijų pusė, kuri privertė susimąstyti milijonus žiūrovų.

Reklama

Asociatyvi nuotrauka

10-metė Haghatta kartu su kitais vaikais žaidė su kamuoliu lauke, šalia savo namų. Netikėtai pasigirdo siaubingas garsas, kuris subūrė visą kaimynystę į vieną vietą. Vaikų mestas kamuolys staiga nuriedėjo ant gatvės, į kurią Haghatta išbėgo nepažiūrėjusi į abi puses. Tą akimirką šalia važiavo automobilis, kurio vairuotojas net nenumanė, kokia nelaimė jo laukia po sekundės.

Pagal visas taisykles važiavęs vairuotojas neturėjo net krislelio laiko sustabdyti arba nusukti vairą į kitą pusę – mergaitė buvo partrenkta ir sužalota nukrito ant žemės. Netrukus įvykio vietoje buvo masė žmonių, kai kurie iš jų filmavo įvykio eigą, kuri vėliau pateko į žiniasklaidos rankas. Visus žmones buvo apėmusi panika ir siaubas – mergaitę medikai ruošėsi išvežti į ligoninę dėl patirtų sužalojimų.

Niekam dar tada nebuvo aišku, ar su mergaite viskas bus gerai ir ar ji išgyvens. Šalia greitosios automobilio taip pat buvo Haghatta tėvai, kurie iš sielvarto negalėjo tilpti savo kailyje. Galima tik įsivaizduoti, kokios emocijos cirkuliuoja jų kūne – apmaudas, kad nesugebėjo apsaugoti savo vaiko, baimė dėl jo gyvybės, pyktis dėl susiklosčiusių aplinkybių ir be abejonės įtūžis ant žmogaus, nuo kurio rankų nukentėjo mergaitė.

Tačiau panašias emocijas išgyveno ir pats vairuotojas, kurio automobilis tą dieną partrenkė mergaitę. Tai buvo labai skaudi nelaimė, kurios kaltė neturėjo kristi ant niekieno pečių. Nepaisant to, vairuotojas jautėsi sugniuždytas ir palūžęs, nes vis dėlto Haghatta smarkiai nukentėjo ir jis turėjo nešti už tai atsakomybę. Tačiau net jis neįsivaizdavo, kas nutiks netrukus.

Prie verkiančio ir isterijoje buvusio vairuotojo prisiartino mergaitės tėvas ir jį apsikabino. Nėra žinoma, kokius žodžius jis sakė vaikinui, tačiau buvo akivaizdu – tėvas bandė nuraminti vaikiną ir įtikinti jį, kad šioje nelaimėje nėra jo kaltės. Jautriame vaizdo įraše matyti, kaip stipriai prie savęs tėvas prisispaudžia vairuotoją ir guodžia jį dėl patirto streso.

Visi buvo priblokšti matant, kad tėvas, kuris taip pat sugniuždytas dėl dukros patirtų traumų, stengiasi paguosti ir užjausti žmogų, kurio jis net nepažinojo. Be abejonės tai buvo tragiškas atsitikimas, bet jame nebuvo vyro kaltės. Mergaitė buvo neatsargi ir dėl savo veiksmų pateko po automobilio ratais.

Ypatingiausia akimirka šioje nelaimėje buvo tėvo atjauta vyrui, kuris akivaizdžiai sielvartavo dėl įvykio, kuriame jis nebuvo visiškai kaltas. Vėliau buvo nustatyta, kad vairuotojas buvo ir blaivus, važiavo negreitai ir niekaip kitaip nepažeidė taisyklių.

Niekas nebūtų apkaltinęs Haghatta tėvo, jei šis kaltintų vyrą dėl šios nelaimės, jei šoko ištiktas tėvas parodytų jo dukrą nuskriaudusiam vyrui pyktį ir panieką. Vietoje to jis parodė paprastą žmogiškumą, supratimą, empatiją. Ši nelaimė susiejo juos abu, o tai įkvėpė daugybę žmonių pažiūrėti į sunkias situacijas visai kitaip.

Laimei, Haghatta po savaitės praleistoje ligoninėje sugrįžo namo. Jos gyvybei pavojus negrėsė, o jos traumos ilgainiui užgis. Visa ši istorija labai plačiai nuskambėjo ne tik jų gimtojoje Brazilijoje, bet ir užsienyje. Galiausiai ir pati Haghatta galėjo apsikabinti žmogų, kuris tikrai nenorėjo jai suteikti skausmo.

Dabar tiek vairuotojas, tiek mergaitės šeima palaiko ryšį ir bendrauja. Jų patirta nelaimė atskleidė abiejose šeimose daug atjautos, supratimo ir žmogiškumo. Atleidimas ir meilė artimui yra tikrai stipri jėga.