Jų dukra gimė su dviem retais sindromais. Tačiau mergaitės ligos nėra tai, su kuo tėvams sunkiausia susitvarkyti – nuo įžeidinėjimų internete šeimai šiurpsta oda

Naffi ir Rachel Goldman, kaip ir visi būsimieji tėvai, labai apsidžiaugė sužinoję, kad laukiasi kūdikio. Tačiau jų džiaugsmą, kaip tamsūs audros debesys, užgožė medikų stebimi vaisiaus sutrikimai. Septintą nėštumo mėnesį Rachel buvo pasiūlyta nutraukti nėštumą, nes mažylės Batya nuotraukos rodė labai sunkius apsigimimus. Gydytojai net sukėlė netiesioginį spaudimą porai, kuri dvejojo, ar reikia nužudyti Rachel įsčiose augančią gyvybę, nes visi turi teisę į šansą gyventi.

Nesutikę su specialistų skatinimais Naffi ir Rachel nusprendė vis vien susilaukti dukros, nepaisant visų laukiančių sunkumų. Kai mažylė pasirodė šiame pasaulyje, medikai ir toliau buvo susirūpinę. Batya gimė net su dviem retais genetiniais sindromais, įgimta stuburo išvarža, buvo kurčia, akla, turi problemų kvėpuojant. Jos išvaizda taip pat yra labai kitokia, nei kitų mažylių – mergaitės galva yra labai didelė, kaip ir jos akys.

Gydytojai net tris mėnesius stebėjo mažylę ligoninėje, tikėdami, kad ilgiau nei 12 savaičių ši mergaitė neišgyvens. Tačiau ji paneigė visas abejones ir buvo net pasiruošusi su tėvais keliauti namo. Naffi ir Rachel sutinka, kad jų dukros priežiūra yra didelis iššūkis, kuriam jie atiduoda visą savo laiką.

Tačiau kur kas didesniu iššūkiu porai tapo tai, ką aplinkiniai kalba apie jų pasirinkimą vis dėlto gimdyti tokį sergantį, neįgalų vaiką.  Ko tik negirdėjo ši pora… Jie susilaukia ne tik nepažįstamų praeivių žvilgsnių, pastabų, tačiau ir internete juos užplūsta žinutės ir komentarai, pilni nesuprantamos pagiežos ir niekingumo.

“Mūsų sunkus morališkai kelias prasidėjo dar tada, kai gydytojai teigė, jog mažylės būklė nesuderinama su normaliu gyvenimu. Abortas 7-tą nėštumo mėnesį mums prilygo nužudymui, tad negalėjome to padaryti. Dievas nedaro klaidų, tad mes esame pilnai pasiryžę suteikti dukrai tiek gyvenimo džiaugsmo, kiek jai priklauso.”– kalbėjo mergaitės mama. „Bet ji yra mylima ir gerai prižiūrima, ir tai yra viskas, kas svarbiausia.”

Blogiausia yra tai, kad šeima turi ginti savo sprendimą ir ginti savo vaiką nuo žodžių, kuriais kiti apibūdina šį mažą žmogų. Batya buvo pavadinta sutvėrimu, monstru, daiktu ir t.t. Batya reikalinga intensyvi priežiūra, kuriai reikalingi ir dideli finansai. Pora sulaukia aukų iš viso pasaulio, tačiau kai jie dalinasi dukros nuotraukomis, sulaukia ne tik palaikymo, bet ir nemažai negražių žodžių.

Jiems sunku suprasti, kaip normalūs žmonės gali taip kalbėti apie gyvą žmogų, vaiką.

„Komentarai buvo baisūs, nepaprastai įžeidžiantys“ – sakė Naffi. „Žmonės sakė, kad niekada nematė tokio bjauraus vaiko. Jie vadino ją būtybe. Vienas žmogus pasakė, kad tai, ką mes darome, yra prievarta ir kad turėjome ją nužudyti.”

Tačiau mažylė nėra tik prie gyvybės aparatų prijungtas kūnelis. Ji rodo džiaugsmo emocijas, kai ją tėvai priglaudžia, pabučiuoja ar laiko ant rankų. Be abejonės ji reaguoja pozityviai į aplinką, kuri ja taip nuoširdžiai rūpinasi. Ji yra tikrų tikriausias žmogus, o ne tai, ką apie ją kalba internete. Būtent todėl pora nusprendė nesislėpti ir viešumu pabandyti apšviesti žmones, kad tai, ką jie sako visiškiems nepažįstamiems, yra amoralu ir bjauru.

Kad ir koks sunkus būtų tas gyvenimo kelias, tai yra jų ir niekieno kito gyvenimo kelias.

„Aš suprantu. Suprantu, kodėl žmonės mano, kad ji neturi gyvenimo, bet mes jaučiamės kitaip. Gydytojai sakė, kad ji neturės gyvenimo kokybės, bet ji ją turi. Ji yra kurčia ir akla, bet rodo džiaugsmą, kai ją paliečiame, pabučiuojame, apsikabiname. Ji šypsosi ir stipriai laiko tavo ranką. Ji yra laiminga ir nėra kančioje, ​​kaip žmonės įsivaizduoja“.
Savo atviru pasakojimu apie savo gyvenimą ši pora norėjo priminti visiems, kad vertėtų labiau patylėti, jei neturite pasakyti ką nors gero.