Mokytojui įgrįso, kad jo neįgali auklėtinė niekada su visais vaikais dalyvauti ekskursijose. Tačiau net pati mergaitė nesitikėjo to, kaip pasielgs vyras, sugalvojęs pakeisti visą situaciją

Mes dažnai giriame mokytojus už jų sugebėjimus dėstyti vaikams, tačiau galbūt tik mažas procentas tėvų supranta, kiek darbo dėl savo auklėtinių įdeda tikrai savo amatui atsidavę pedagogai. Būti klasės auklėtoju yra papildoma ir nelengva užduotis, nes be pasiruošimo savo dėstomam dalykui, auklėtojas taip pat deda daug įdirbio į tai, kad jo klasės vaikai būtų laimingi.

Tačiau Jim Freeman žinojo, kad jo dideli norai niekaip nepadaro vienos jos auklėtinės laimingos, tad atėjo pats metas veikti, o ne galvoti. Jim ne vienerius metus organizavo įvairias ekskursijas vaikams, kurios deja nebuvo pritaikytos neįgaliesiems. Tad vežimėlyje sėdinčiai 10-metei Ryan Neighbors tai reikšdavo, kad ji viena, su mokytojo palyda ir be savo klasiokų, turi arba niekur nevažiuoti, ar vykti į nuobodžią ekskursiją kur nors, kur ji gali laisvai judėti neįgaliojo vežimėlio pagalba.

Ryan neįgali yra nuo gimimo, nes į pasaulį ji atėjo turėdama Spina Bifida – liga, dėl kurios jos stubure yra neoperuojama ir gyvenimą sukaustanti išvarža. Tą kartą Jim organizavo vaikų ekskursiją į nacionalinį parką, kur jie laipiotų olomis ir eitų į žygius gamtoje. Visiems iš karto buvo suprantama, kad Ryan ten ne vieta.

Dėl šios žinios mergaitė akivaizdžiai nuliūdo, o mokytojui buvo jau gana nusivylimų. Atėjo laikas kažką padaryti ir jam kilo geniali idėja. Jis greitai internete surado specializuotą nešioklę. Beliko tik pačiai Ryan ir jos tėvams pranešti pribloškiančią žinią – Jim buvo pasiruošęs visą dieną nešioti Ryan su savimi ir parodyti jai viską, ką pamatys visi jos klasiokai. Niekas nesitikėjo tokio mokytojo pasiūlymo, tad mergaitės ir jos tėvų akys prisipildė laimės ašarų.

Niekas negalėjo net pagalvoti, kad kažkas ryžtųsi tokiam dalykui. Net Ryan tėvams nekilo tokia idėja nešioti dukrą, tad jie buvo priblokšti, kad mergaitės mokytojui ji aplamai šovė į galvą. Atėjus lemtingai dienai visi buvo kupini džiaugsmo. Jim buvo pasiruošęs tą dieną gerokai pasportuoti, o Ryan veide nedingo šypsena.

Dienos pabaigoje visi buvo kupini įspūdžių ir labai gerų emocijų. Mergaitė ir jos tėvai negalėjo išmatuoti savo dėkingumo už tokį mokytojo poelgį, gerumą ir atsidavimą savo darbui. Savo emocijas ir gražius žodžius Ryan mama parašė viešai pasidalindama įrašu Facebooke. Be abejonės, jos žodžiai išplito po internetą kaip virusas, nes visi negalėjo neparodyti susižavėjimo tokiu geru mokytojo poelgiu dėl savo mokinės.

Jim, kalbėdamas apie pavykusią ekskursiją, nesijaučia padaręs kažką labai ypatingo. Tačiau jis džiaugiasi, kad tą dieną jis gavo galimybę vaikus išmokyti ne tik matematikos, bet ir kaip būti geru žmogumi. Tuo tarpu Ryan gavo kone pirmą galimybę pamiršti apie savo negalią ir tiesiog pasimėgauti tuo, ką kiti vaikai turi garantuotai.

Mokytojų būna pačių įvairiausių. Blogų, gerų, tų, kurie daro daugiau ir tų, kurie daro tik tiek, kiek jiems priklauso. Mokytojo profesija neretai vadinama pašaukimu, nes dirbti su vaikais tikrai nėra užduotis kiekvienam. Džiugu, kad šis mokytojas žino, kad vaikai mokosi ne tik iš vadovėlių, bet ir iš jiems demonstruojamo pavyzdžio. Nuostabus jo poelgis yra vertas didelės pagarbos.