Moteris pranešė bosui, kad negali ateiti į darbą dėl to, kad jos sūnus guli reanimacijoje. Tai, ką pasakė viršininkas, pribloškė mamą, tačiau greitai jam tai atsirūgo su kaupu

Susilaukus vaikų, viena pagrindinių tėvų pareigų yra būti šalia jų, rūpintis jais ir saugoti, ypač tada, kai jie suserga. Nutikus kur kas rimtesnėms situacijoms, net nėra kalbos apie tai, kad mama ar tėvas prioretizuos savo vaiką. Tokiais ekstriniais atvejais, kai žmonės patenka į ligoninę, net nėra abejonių, kad darbdaviai privalo išleisti darbuotojus rūpintis savo artimaisiais. Tačiau vienai mamai patekus į tokią padėtį, ji įsitikino, kad ne visada akivaizdūs dalykai yra akivaizdūs visiems.

Crystal Fisher pranešė savo bosui, kad neateis į darbą dėl to, kad jos sūnus yra kritinės būklės ligoninėje ir yra prijungtas prie gyvybę palaikančios aparatūros. Jos 18-metis visiškai netikėtai pasijuto blogai, o pasiekus ligoninę jo būklė tapo kritinė. Gydytojai diagnozavo jaunuoliui gyvybei pavojingą sepsio infekciją. Crystal dirbo degalinėje, o po dviejų parų nuo tos dienos, kai ji parašė viršininkui žinutę, jai reikėjo į darbą.

Ji pasielgė atsakingai ir tikrai iš anksto norėjo perspėti bosą dėl neatvykimo tam, kad jis turėtų laiko surasti pamainą. Tačiau boso atsakymas buvo visai ne toks, kokio ji tikėjosi. Vietoj užuojautos ir palaikymo žodžių ji sulaukė žinutės, kurioje bosas interpretavo Crystal neatvykimą į savo pamainą kaip savanorišką išėjimą iš darbo.

Crystal net neįsivaizdavo, kad tokioje situacijoje atsidūrusi, ji privalės dar aiškintis reikalus su savo darbdaviu. Moteris bandė pakartoti, kad jos sūnus yra kritinės būklės, reanimacijoje. Ji, kaip mama, privalo būti šalia jo visą laiką, nes neduok Dieve jis neišgyvens – moteris niekada sau neatleistų. Moteris paklausė, ar šios žinutės reiškia, kad ji yra atleidžiama.

Tačiau viršininkas teigė, kad tai nebus skaitoma kaip atleidimas, o jos savanoriškas išėjimas iš darbo. Labiausiai Crystal šokiravo frazė: “Nėra jokios priežasties, kodėl negalėtum atvykti į darbą”. Ji negalėjo suvokti, kokios dalies apie tai, kad jos sūnus kovoja už savo gyvybę, tas žmogus nesuprato. Nesulaukusi nieko, tik šokiruojantį abejingumą, Crystal supyko ir nusprendė nesitaikstyti su tokiu elgesiu ir planavo susisiekti su pagrindiniu įmonės biuru.

Crystal tiesiai šviesiai pareiškė, kad ji iš darbo neišeina ir paklausė vadovo, ar jis galėtų normaliai funkcionuoti, jei jo vaikas balansuotų tarp gyvenimo ir mirties. Labiausiai moteris nustebo sulaukusi atsakymo į šį klausimą. Sekanti viršininko žinutė buvo apie tai, kad Crystal per daug dramatizuoja ir bet kas jos vietoje sugebėtų normaliai funkcionuoti ir dirbti. Crystal iš tiesų neliko nieko kito, tik paviešinti savo situaciją ir prašyti žmonių pagalbos.

Galbūt ji klysta ir privalo pirmiausia atlikti savo darbines pareigas, o ne mamos pareigas? Tačiau jos pasidalintos pokalbio su viršininku nuotraukos tik patvirtino jai, kad situacija yra neapsakomai absurdiška ir toks viršininko elgesys netoleruotinas. Crystal sulaukė daug palaikymo dėl savo pozicijos. Internautai pasmerkė įmonėje dirbančio vadybininko nežmogišką požiūrį ir net nepažįstami žmonės kreipėsi tiesiogiai į įmonės aukščiausią valdžią su prašymu pasiaiškinti.

Crystal padėtis sulaukė šimtų tūkstančių žmonių dėmesio ir palaikymo. Nereikėjo net ilgai laukti, kol įmonė, kurioje dirbo ši mama, paskelbė viešą atsiprašymą. Išsiaiškinus situaciją, jie atleido Crystal vadovą ir pažadėjo moteriai, kad tokia situacija nepasikartos ir jos žmogiškos teisės nebus pažeistos. Laimei, Crystal sūnus taip pat pasveiko, todėl juodi debesys virš moters galvos išsisklaidė ir ji galėjo vėl ramiai gyventi. Jos istorija iki šiol yra puikus pavyzdys, kaip viešumas ir kova dėl savęs ir savo teisių yra verta kiekvienos sekundės.