Moteris tyčia padegė svetimą namą ir pozavo nuotraukai prie liepsnojančio pastato su didele šypsena. Ji turėjo labai svarbią priežastį tokiam poelgiui, o visa kaimynystė jai plojo

Ar esate kada gyvai matę liepsnojantį pastatą? Tikriausiai visi tokio įvykio liudininkai, nesvarbu, ar tai dega jūsų turtas, ar svetimas, gaisro akivaizdoje jaučia baimę, jaudulį, stresą ir kitus nemalonius jausmus. Tačiau ši moteris džiaugėsi kartu su savo vaikais pozuodama prie liepsnose paskendusio namo, kurį ji pati ir padegė. Ši keista nuotrauka turi labai liūdną ir svarbią istoriją, kuri prasidėjo labai tragikai, 5 metus iki šio per visą šalį pagarsėjusio gaisro ir jo padegėjos.

Diena Thompson džiaugėsi gyvenimu priemestyje, ramioje kaimynystėje, kur ji su vyru augino 3 vaikus. Jauniausioji jos dukra Somer buvo tikras šviesos spindulėlis moters gyvenime, kuri kaip savo akies obuolį saugojo tiek ją, tiek savo kitus vaikus. Tačiau net pati didžiausia mamos meilė neapsaugo nuo blogio, kuris mūsų pasaulyje tyko pačiose netikėčiausiose vietose. Vieną dieną po pamokų Somer grįžinėjo iš mokyklos namo su bendraamžiais.

Eidama gatve ji pamatė prie vieno namo buvusį didelį draugišką šunį, kurį ji norėjo paglostyti. Deja, ji nežinojo, kad šuns šeimininkas yra didžiausias blogio įsikūnijimas. Tiesą pasakius, niekas nežinojo, kad jaunas, 29-erių vaikinas, yra tikras monstras, vaikštantis šia žeme. Tą lemtingą dieną Somer negrįžo namo. Po dviejų dienų paieškų jos kūnas buvo rastas savartyne. Netrukus paaiškėjo, kad ji negailestingai buvo išprievartauta ir nužudyta name, į kurį ją su šunimi įsiviliojo niekingas pedofilas.

Tokios tragedijos negalėjo numatyti niekas. Dar labiau, niekas negalėjo suvokti, kaip taip galima pasielgti su maža, nekalta mergaite, kuri dėl savo naivios širdelės tiesiog norėjo pasidžiaugti akimirka su gražiu, draugišku keturkoju. Tą dieną ją išniekino kitas dvikojis padaras, kuris netrukus sėdo už grotų, kur už savo nusikaltimą jis gavo 6 bausmes iki gyvos galvos.

Tuo tarpu šeimai, patyrusiai neįsivaizduojamą tragediją, teko gyventi su faktu, kad jų šeima nebebus daugiau tokia, kokia buvo. Ėjo metai, o netekties skausmas gijo nenusakomai lėtu greičiu. Diena žinojo, kad gyvenimas privalo eiti toliau, vis dėlto ji turi užauginti du vaikus ir pati išgyventi tą netektį, neišeinant iš proto. Laikas gydė žaizdas, tačiau prisiminimai liko.

Labiausiai jai pačiai ir jos kaimynams apie košmarišką dieną priminė tas pats namas, kuris stūksojo tuščias. Teisme buvo išsiaiškinta, kad nuteistasis tame name gyveno nelegaliai – tai buvo jo tėvų namas, kuris buvo areštuotas banko. Pasibaigus visiems teisminiams procesams, Diena buvo leista pasirinkti, kas nutiks su banko areštuotu namu.

Vis dėlto nei bankas, nei kas kitas jame gyventi nenorėtų. Net 5 metus kaimynystė žiūrėjo į tą namą, kuriame įvyko tikras košmaras. Kad ir kaip visi norėtų, tas pastatas visada priminė apie tai, koks blogis jame įvyko. Tad banko nutarimu ir Diena pritarimu, pastatas buvo paaukotas vietinei ugniagesių tarnybai.

Pamatyti retą vaizdinį susibūrė šimtai žmonių. Šį pastatą buvo nuspręsta sudeginti, tuo pačiu atliekant labai naudingas pratybas ugniagesiams. Gaisrininkai turi labai retas progas profesionaliai praktikuotis gesinti ugnį kontroliuojamoje aplinkoje, nes jų darbas ir praktika vystosi tik realiuose ir itin pavojinguose gaisruose. Tai buvo puiki proga ir Diena užverti dar vieną gyvenimo etapo lapą ir išgyti nuo netekties dar daugiau.

Ugniagesiai jau nuo ryto kėlė mažus lokalizuotus gaisro židinius liūdnai pagarsėjusiame name, o per pietus atvyko ir pati Diena, kuriai buvo suteikta galimybė pačiai uždegti galutinę ugnį, kuri sudegintų namą iki pamatų. Tai buvo reginys, kurį stebėti susirinko šimtai žmonių.

Stebėdami ugnį, jie, kartu su tragedija patyrusia šeima, svajojo apie šviesesnį rytojų, be skaudžių prisiminimų. Pati Diena buvo su šypsena, nes tai buvo akimirka, kurios jai labai reikėjo.

“Kas nesijaustų euforijoje matydamas, kaip dega vieta, kurioje įvyko tokie siaubingi dalykai? Džiaugiuosi, kad šis namas dings nuo žemės paviršiaus” – žurnalistams sakė Somers mama.

Matydami, kaip namas dingsta akyse, visa kaimynystė plojo ir džiaugėsi. Diena planuoja toje vietoje sukurti memorialą savo dukrai ir transformuoti tą vietą iš siaubingos į stebuklingą ir suteikiančią geras emocijas visiems bendruomenės žmonėms.

Nors mergaitės negrąžins joks kerštas ir jokia bausmė nusikaltėliui, po tokių įvykių šeimos būtinai privalo ieškoti būdų, kaip palengvinti savo patiriamą skausmą. Žaizdos gija savaime, tačiau tokie malonūs veiksmai, kaip šio namo sunaikinimas, yra kaip eliksyras sielai visiems žmonėms, kurie tapo tokios tragedijos liudininkais.