Šios moters miegamajame kasdien apsilanko dešimtys skirtingų vyrų, tačiau po 10 metų daugybė žmonių neteko žado sužinoję, ko jie ten eina

Daugeliui iš mūsų būti geru kaimynu reiškia paskolinti sviesto, cukraus, galbūt retkarčiais pasisvečiuoti prie arbatos puodelio. Kur kas dažniau esame tie kaimynai, kurie tiesiog pasisveikina prasilenkus laiptinėje ar gatvėje, bet daugiau nieko nežino apie tas šeimas, kurios gyvena už sienos.

Tačiau moteris vardu Kathy Felt gali išdidžiai pasakyti, kad jos kaimynystė yra kur kas ypatingesnė, nei daugelis kitų. Tai, ką padarė jos bendruomenėje gyvenantys vyrai, nublanksta net prieš pačią draugiškiausią ir laimingiausią kaimynystę, vaizduojamą gražiuose filmuose. Stebuklas, kuriuo ji vadina tai, ką dėl jos daro kaimynai, prasidėjo prieš 10 metų.

Visiškai netikėtai vienišai moteriai diagnozuota išsėtinė sklerozė pamažu atėmė galimybę funkcionuoti kaip normaliam žmogui. Su laiku ji net negalėjo atsigulti pati į lovą. O kadangi ji gyveno viena, vienintelis logiškas, ilgalaikis sprendimas atrodė slaugos namai.

Sužinoję apie moters situaciją, kaimynystėje gyvenantys vyrai suskubo padėti. Vieną dieną atėjo nedaug pažįstamas kaimynų sūnus pasibeldė į Kathy duris ir pateikė jai sąrašą su 60 vyrų iš kaimynystės vardais. Visi jie buvo savanoriai, kurie pasiryžo kasdien ateiti pas Kathy ir pagelbėti jai atsikelti iš lovos ir paguldyti ją vakarais taip reikalingo poilsio.

Vyrai ateina pas Kathy, numauna jos šlepetes ir dviese ją įkelia į lovą. Apkamšę šią vienišą ligonę jie palinki labos nakties ir kitą dieną grįžta ryte ir įkelia moterį iš lovos į jos neįgaliojo vežimėlį. Taip vyksta jau pastaruosius 10 metų. „Būsime šalia tol, kol jai mūsų reikės“, – sakė pagrindinis pagalbos organizatorius Keith Pugmire.

Nors Kathy turi du sūnus, kurie taip pat aktyviai padeda, jie negali būti šalia jos tiek, kiek jai iš tiesų reikia. Todėl kaimynai sudarė ypatingą grafiką, kurio dėka kasdien bent du vyrai ateina pas Kathy ir padeda jai atsigulti į lovą. Tačiau šis ritualas nėra naudingas vien tik sunkiai sergančiai moteriai.

Vienas iš kaimynų vardu John prisipažino, kad nenorėjo jai padėti, bet bijojo, kad jį pasmerks aplinkiniai. Tačiau pradėjęs savanoriauti jis suvokė, kad jis nori būti geresniu žmogumi ir su laiku jis tapo pačiu aktyviausiu savanoriu. 

„Visada laikiau save geru žmogumi, krikščioniu. Tada supratau, kad galbūt nesu toks geras. Tiesiog norėjau pasikeisti. Norėjau būti geresnis žmogus.“ – žurnalistui pasakojo John.

Šiandien jis sako, kad paprastas veiksmas, kai savaitė po savaitės jis kas naktį pakelia Kathy, padarė jį daug geresniu žmogumi. Tik darydamas iš tiesų gerą ir nesavanaudišką veiksmą jis suprato, kiek daug jis gauna, o ne duoda. 

Visi, dalyvaujantys šioje nuoširdžioje gerumo akcijoje, įskaitant ir pačią Kathy, pripažįsta, kad didelės gyvenimo problemos kartais tampa užmaskuota palaima, kurioje atsiskleidžia pačios geriausios žmogiškosios savybės. Kathy pasisekė gyventi tokioje nuostabioje kaimynystėje, kurioje tiek daug gerų žmonių.

Tačiau svarbu suprasti, kad tokios vietos nėra savaime ypatingos, jų nereikia ieškoti ir ten kraustytis. Tokią kaimynystę sukūrė tie patys žmonės, pasiryždami atlikti vieną nedidelį gerą darbą kasdien dėl kito žmogaus. Tokiu “rojumi žemėje” gali tapti bet kuri kaimynystė, tereikia savyje surasti gerumo ir ryžto padėti kitam. Taip pasaulis bus kur kas gražesnis.