Socialinė darbuotoja pavargo girdėti, kad jos kuruojamo našlaičio atsisako viena šeima po kitos. Po 10 metų nesėkmių, moteris pasakė paaugliui, ką ji iš tiesų mano apie jį

Connie Going, galima sakyti, jaunystėje pasirinko profesiją, duotą jai iš aukščiau. Per savo kaip socialinės darbuotojos karjerą, Connie sugebėjo sėkmingai sujungti per 1000 beglobių vaikų su jiems meilę ir rūpestį norinčiomis padovanoti šeimomis. Kiekvienas sėkmingas įvaikinimo atvejis yra pergalingą laimės jausmą atnešanti patirtis. Tačiau toli gražu ne viskas būna lengva ir visada sėkminga.

Kiekvieną nesėkmingą atvejį moteris išgyvena labai asmeniškai ir niekada nenuleidžia rankų. Kaip ji pati sako: kiekvienam vaikui yra po jam skirtą šeimą. Kiekvieną vaiko atvejį ji išanalizuoja ne tik kaip specialistė, bet ir kaip empatiškas žmogus. Connie susipažįsta su vaiku taip artimai, kaip jo mažai kas kitas pažinotų. Su Taylor Diaz ji susipažino 2003-iaisiais, kai jam buvo vos 4-eri.

Taylor ir dvi jo sesės gimė narkomanų šeimoje, kurioje jie gyveno neilgai. Patekę į globos sistemą, našlaičiais tapusius vaikus įsivaikino pirmoji šeima. Visada buvo stengtasi, kad broliai ir seserys atsidurtų vienuose namuose. Kai taip nutiko, Connie buvo labai laiminga. Tačiau greitai jos laimė dužo į šipulius, kai šeima paskambino ir pranešė atsisakanti Taylor, o pasiliekanti tik dvi sesutes.

Įtėviai teigė, kad berniukas turi pykčio problemų, todėl jie negali jo auginti. Tada būdamas vos 4-erių metų amžiaus, Taylor jau patyrė antrą gyvenimo traumą. Jis neteko savo biologinių tėvų, kurie pirmieji jį išdavė, tada jis neteko savo seserų ir galimybės augti su seserimis. Taip jį per trumpą gyvenimą suaugusieji išdavė ir sužeidė jau du kartus. Absoliučiai nenuostabu, kad tokia patirtis labai paveikė jauną Taylor protą.

Be abejonės jis pyko, nes sunku buvo suprasti, kodėl jį atstumia tie, kurie turėtų jį saugoti ir mylėti. Berniukas negalėjo būti atviras sau ir kitiems dėl savo jausmų, kuriuos jis juto, todėl jo elgesys buvo neprognozuojamas. Kai Connie pradėjo dirbti su berniuko byla, ji tikėjosi jam rasti naujus namus, kuriuose jį pamiltų ir duotų galimybę išgydyti savo patirtas žaizdas. Kai jau atrodė, kad viskas klostosi gerai ir berniukas buvo vėl įvaikintas, visos pastangos vėl sudužo į šipulius, nes nauja šeima vėl atsisakė berniuko.

Tokia pat istorija pasikartojo ir trečią kartą. Praėjus dešimtmečiui nuo to laiko, kai berniukas pateko į globos sistemą, nebuvo pasiekta jokio progreso. Taylor pats prisipažino, kad jis ne kartą “testavo” savo naujas šeimas. Jis žaisdavo su globėjų kantrybės limitais su savo pykčiu pakurstytu elgesiu ir pasiekdavo to, apie ką jis visada galvojo – jo ir vėl atsisakys. Jis kiekvieną kartą stengdavosi įrodyti sau ir kitiems, kad jo neįmanoma mylėti.

Jis jautėsi niekam nereikalingas, o jau net trys šeimos tą jam ir įrodė. Connie ilgai galvojo, kaip ji gali padėti šioje beviltiškoje situacijoje. Staiga moteris suprato, kad ji nėra tokia jau beviltiška. Tai buvo milžiniškas žingsnis, tačiau moteris suprato, kad ne veltui jos gyvenime atsirado Taylor. Connie pranešė paaugliui, kad ir ji nutraukia darbą su juo, kaip socialinė darbuotoja. Ji nebegalėjo niekuo jam padėti, kaip profesionalė.

Tačiau ji nusprendė padėti kaip žmogus – Connie suprato, kad tik ji padės šiam morališkai suluošintam berniukui patikėti, kad gyvenimas gali būti kitoks. Ji, kaip išmananti vaikų psichologiją, kuo puikiausiai žinojo, kur slypi berniuko nederamo elgesio šaknys. Kaip moteris, kuri pasiryžo būti jo naująja mama, ji privalėjo apsišarvuoti geležine kantrybe. Ypač todėl, kad Taylor jau įžengė į sunkų paauglystės laikotarpį.

Connie ir Taylor kelias nebuvo lengvas – jų namuose taip pat dužo veidrodis ir tai tikrai nebuvo nelaimingas atsitikimas. Taylor vis dar jautė pyktį dėl to, ką jis patyrė, tačiau Connie neleido jo “triukams” sutrukdyti jų progresui. Ji visada matė toliau, nei jo akivaizdi agresija. “Aš tavęs vis vien neatsisakysiu” – kartojo moteris įsūniui, kai jis norėjo pabėgti iš namų.

Tai buvo vienas iš kertinių momentų, kai paauglys pagaliau suprato – ši moteris tikrai pasiryžusi duoti savo meilę jam ir būti jo mama. Visai netrukus berniuko vidinės barikados griuvo ir jis suprato, kad čia yra jo namai ir jo tikroji šeima. Dabar Connie net neįsivaizduoja gyvenimo be Taylor, kuris tapo jos trečiuoju vaiku.

“Kiekvienas vaikas yra tinkamas įvaikinimui. Ne kiekvienas suaugęs yra pasiruošęs įsivaikinti.” – sakė laiminga moteris. Taylor tuo tarpu prisipažįsta, kad jis jaučiasi ten, kur jam lemta būti. “Ji žino mano tamsiausias puses, tačiau Connie vis vien pasirenka mylėti mane ir manimi rūpintis. Man nieko daugiau nereikia”.