Vieniša senjorė iškvietė elektriką dėl nedidelio gedimo, tačiau nustebo, kai kitą dieną jis grįžo ne vienas ir pradėjo su grupe nepažįstamųjų daryti tai, ko moteris net neprašė

Gloria Scott yra vieniša senolė, gyvenusi sename name. Vieną dieną ji paskambino vietiniam elektrikui, su tikslu jį nusisamdyti vienos iš namų rozečių taisymui. John Kinney su mielu noru sutiko atvykti nežinodamas, kas jo laukia objekte. Atvykęs į vietą jis nustebo, kai pamatė seną beveik griūvantį namą ir neprižiūrėtą jo aplinką.

Vos keletos minučių jam užteko suprasti, kad vieniša senolė nesustvarko gyvendama nuosavame name, kurį nėra kam prižiūrėti. Trumpos apžiūros metu vyras atkreipė dėmesį į daugybę dalykų senutės namuose, kurie kėlė jam nerimą. Gloria gyveno viena ir turėjo labai ribotas finansines galimybes, todėl net pusė jos namo dėl prastos elektros instaliacijos neturėjo šviesos.

Vandentiekio problemos, byrančios lubos, apleistas kiemas kėlė didelį aliarmą vyro galvoje, kuris nusprendė, kad tai yra baisiai nesaugi vieta gyventi tokio amžiaus moteriai. Buvo akivaizdu, kad Gloria pati niekada nesugebės sutvarkyti visų jos seno namo problemų, o finansų samdytis pagalbą ji neturėjo. John po situacijos įvertinimo atsisveikino su senute iki kitos dienos, tačiau Gloria situacija nepaliko jo ramybėje visą naktį.

Jis pagalvojo, kad privalo iš visų jėgų pasistengti suburti vietinę bendruomenę ir suteikti visą reikiamą pagalbą šiai vienišai senutei. Tai atrodė misija neįmanoma, tačiau pabandyti buvo verta. John maloniai nustebo, kai jo ideja sužavėjo ne vieną vietinį verslą, kurie sutiko prisidėti tiek finansiškai, tiek asmeniškai.

Jau kitą dieną John atvyko pas Gloria su grupele savanorių, kurie privertė moterį išsižioti dėl labai netikėtai pademonstruoto gerumo ir dosnumo. Tokia namo būsena buvo tikrai ne dėl Glorios kaltės. Gyvendama vienišą ir nepasiturintį gyvenimą ji tvarkėsi taip, kaip galėjo. Pradėję darbuotis vyrai suprato, kad darbai laukia kur kas rimtesni, nei jie įsivaizdavo.

Verslų finansinės paramos nepakaktų, todėl John nusprendė žengti dar vieną žingsnelį į pirekį. Jis greitai sukūrė lėšų rinkimo puslaptį, kuriame jis papasakojo apie senolės situaciją ir kvietė norinčius prisidėti ir paaukoti nors keletą dolerių. Tą akimirką John tikrai nesitikėjo, kad dosnių žmonių yra tiek daug.

Istorija tiesiog akimirksniu išplito tiek vietinėje spaudoje, tiek internete, tad vos per porą savaičių jie surinko daugiau nei 110 tūkstančių dolerių, skirtų medžiagoms supirkti. Prie darbų prisijungė ir statybų profesionalai iš kitų miestų, kurie aukojo savo ekspertų žinias ir laiką už ačiū. Gloria namas pamažu keitėsi akyse, o pati senolė stebėjo viską kasdien tik su laimės ašaromis akyse.

Sunku yra ir įsivaizduoti tokį dalyką, kai didelė grupė nepažįstamųjų susiburia tavo namuose su tikslu juos prikelti antram gyvenimui. Ji nieko tokio neprašė ir nesitikėjo, tad išreikšti savo nepamatuojamo dėkingumo jai trūko žodžių. Iš viso buvo perdarytos beveik visos vidaus sienos, nudažytas namo vidus ir išorė, pakeistos plytelės aplink namus, kurios kėlė pavojų Gloria vaikščioti vien savo valdose.

Visa didžiulė savanorių komanda netrukus pasijuto kaip seni draugai ir giminaičiai, o šiai misijai pavadinti jie pasirinko “Glorios gladiatorių” vardą. Jie kaip tikri karžygiai įveikė daugybę sunkumų, išliejo daug prakaito ir paaukojo daug savo vertingo laiko tik tam, kad ši senolė galėtų gyventi oriai ir saugiai savo namuose.

Visus savanorius maitino tiek kaimynystės šeimininkės, tiek kavinės, norėjusios taip pat prisidėti prie kilnaus tikslo. Žurnalistų pakalbinta Gloria neslepia begalinio dėkingumo, kurį ji jaučia visiems, kas pasidalino savo gerumu ir pakeitė jos gyvenimą.

Nuo šiol Gloria turi ne tik atnaujintus, jaukius ir saugius namus, bet ir būrį naujų draugų, kurie daugiau neleis jai pasijusti vieniša. Tai yra puiki istorija apie žmonių gerumą, kuri nuvilnijo per visą šalį. Pasauliui reikia daugiau tokių žmonių kaip John, kurie žengia pirmą žingsnį organizuojant pagalbą tiems, kas net nedrįsta jos paprašyti.

Pasaulyje yra daug gerų žmonių, tiesiog jie kartais nežino kaip ar kam reikia pagalbos. Ši istorija įkvepia kitą kartą ištiesti pagalbos ranką tiems, kurie patenka į situaciją, kurioje jos verkiant reikia. Kartais žmonės negali paprašyti pagalbos, tad nesidrovėkime ją pasiūlyti pirmi.