Po operacijos pabudęs vaikas ir jo tėvai sužinojo, ką gydytojas padarė operacijos metu niekam nieko nepasakęs. Išaiškėjo slapta gydytojo misija daryti kai ką daugiau, nei gydyti 

Operacija gali būti bauginanti patirtis kiekvienam žmogui, ką jau kalbėti apie vaikus. Mažiems žmogeliukams bauginantis gali būti pirmojo danties iškritimas, o rimta operacija su narkozėmis sukelia tokią baimę, kurią patiriame košmaruose. Galų gale, vaikai dažnai neįsivaizduoja, kas vyksta ir dažnai nesupranta, kodėl tai vyksta.

Jie tik žino, kad yra atskiriami nuo artimiausių žmonių, įvežami į bauginančias sterilias palatas ir vėliau atsibunda su siaubo pilnomis akimis ir dažnai su juntamu skausmu ar apsvaigimu nuo vaistų. Tačiau iš vaikų galima taip pat kai ko pasimokyti – to, kokiais būdais jie patys save stengiasi nuraminti. Kiekvienas iš mūsų vaikystėje turėdavome žaislą, kuris atstodavo mums patį geriausią draugą.

Paprastas pliušinukas galėdavo mus nuraminti, lengviau užmigti ir išgyventi sunkumus. Tokių minkštų draugužių galią gali paliudyti ir medikai, kasdien pediatrinėse ligoninėse atlikdami neišvengiamas operacijas vaikams. Turbūt nėra mažojo paciento, kuris neturėtų geriausio draugo šalia. Laimei, medikų komandos atsižvelgia į mažųjų pacientų poreikius ir visada stengiasi neatskirti nuo vaiko to, kas jį nuramina.

Prieš kelerius metus Viskonsino vaikų ligoninėje mažam berniukui buvo atlikta rimta operacija. Kaip ir daugelis panašaus likimo bendraamžių, vaikas į operacinę nėjo vienas. Jis turėjo ypatingą draugą, kuris palaikytų jam kompaniją – minkštą žaislą. Pabudęs iš narkozės berniukas patyrė šoką, nes suvokė, ką chirurgas padarė tuo metu, kol berniukas atsigavo po operacijos.

Paaiškėjo, kad medikas tai darė jau ne primą kartą, nes daugybė tėvų pradėjo pasakoti savo istorijas apie patirtį šioje ligoninėje. 

“Tai tikriausiai tas pats gydytojas, kuris užsiuvo mano sūnaus suplyšusią minkštą beždžionėlę, kai lankėmės ligoninėje. Minštas žaislas į operacinę nukeliavo su užklijuota lipnia juosta, nes iš jo jau byrėjo kamšalas. Tik namie pastebėjome, kad daktaras Groth užsiuvo plyšį ir pagydė ne tik mano sūnų, bet ir jo geriausią draugą!”- pasakojo viena mama.

Šis atvejis buvo toks pats – berniuko minkštas žaislas buvo jau “pagyvenęs”, todėl gydytojas ryžosi pataisyti ne tik vaiko sveikatą, bet ir jo nuotaiką. Kita mama papasakojo, kad jos dukrai buvo lūžusi koja. Iš ligoninės mergaitė grįžo su meškiuku, kuriam taip pat buvo uždėtas tvarstis ant kojos.

Dar kitam vaikui buvo implantuotas klausos aparatas, o jo pliušiniam žaislui taip pat buvo užvyniota tvarsčiu galva. Šis gydytojas turi didelę širdį, nes siekia, kad vaikai nesijaustų vieniši po savo procedūrų. Tai, kad jie gali pasidalinti savo išgyvenimus su savo žaislais, yra didelė paguoda jiems, kuri padeda greičiau pasveikti.

Kartais gydytojai nepagaili pastangų nudžiuginti vaikus dar kitais būdais. Pavyzdžiui, kai vaikams daromos rentgeno nuotraukos, jų pliušinukai taip pat gali gauti savąsias nuotraukas ir tapti “ligoniais-kompanjonais” mažiesiems pacientams. Šis nedidelis medikų gestas buvo įvertintas ne tik tėvų, bet ir mažųjų ligoniukų.

Tai tik dar kartą parodo, kiek daug pastangų deda pediatrai ir kiti gydytojai, dirbantys su vaikais, kad mažiems žmogeliukams taptų nors šiek tiek lengviau išgyventi dalykus, kurie yra iš tiesų labai gasdinantys. Tokie medikai verti didžiausios pagarbos!