Moters artimieji sutriko, kai ji pasakė norinti mesti darbą dėl unikalios misijos. Dar labiau visi patyrė šoką, kai ji pasiryžo daryti tai, kam “nepasirašytų” 99 procentai žmonių

Nėra lengvo būdo prarasti mylimą žmogų, ypač kai tas mylimas žmogus yra vaikas. Tačiau egzistuoja labai nedaug žmonių, kurie turi nepamatuojamą stiprybę išgyventi tokius sunkumus. Šeboigano miesto Mičigano valstijoje šeima daro neįtikėtiną misiją – jie priima tuos vaikus, kurių laukia labai skaudi baigtis – neišvengiama mirtis. Šiems vaikams ši šeima suteikia namus, kuriuose jie praleidžia jiems Dievo skirtą, trumpą gyvenimą.

Cori Salchert visą gyvenimą praleido medicinos srityje. Specializuota seselė dirbo tiek su sergančiais vaikais, tiek gimdymo skyriuje. Tikinti moteris visada juto, kad privalo kažką padaryti daugiau dėl pacientų, nei tik suteikti būtinąją medicininę pagalbą. Dirbdama akušerijos skyriuje, ji sugalvojo programą, padedančią kūdikių netekusiems tėvams išgyventi gedulą.

Cori su vyru pati augina 8 vaikus, tačiau vieną dieną brandaus amžiaus moteris nustebino visus savo sprendimu. Ne tik dėl savo sveikatos problemų, bet ir dėl aukštesnio pašaukimo, ji nusprendė mesti darbą. Ji suprato, kokią misiją jai suteikė Dievas šiame gyvenime. Ji nusprendė, kad jos šeimos namai bus atviri vaikams su mirtinomis diagnozėmis. labai dažnai vaikai, kuriems gydytojai prognozuoja neišvengiamą mirtį, lieka vieni.

Juos apleidžia tėvai, kurie tiesiog nėra pasiruošę išgyventi tokią patirtį. Cori jų neteisia, nes kuo puikiausiai žino, kaip tai sunku. Tik pati Cori turėjo tiek tos stiprybės ir vidinio užsidegimo, todėl nusprendė, kad tai būtent ji gali duoti šilumos ir rūpesčio vaikams, kurie kitu atveju mirtų vieniši ligoninės lovelėse.

„Mano širdis tiesiog visiškai rezonavo su jais ir atrodė, taip, žinote, tai yra kažkas, ką aš galėčiau padaryti“ – sakė Cori, globojanti hospiso vaikus. Cori su vyru ir vaikais tapo globėjų šeima nuo 2012 m. Cori ir jos vyras turi aštuonis biologinius vaikus ir iki šiol globojo septynis vaikus iš globos sistemos. Du iš jų buvo ypatingi atvejai. „Galbūt esame šiek tiek unikalesni, bet jokiu būdu nesame vienintelė šeima, kuri taip elgiasi“ – sakė moteris.

 Cori priėmė du vaikus, sergančius mirtinomis ligomis – jos nėra išgydomos ir nėra jokio būdo, kaip pagerinti tų vaikų sveikatą. Jie tiesiog pasirūpino, kad jiems būtų patogu ir gera, kol vaikai dar čia. Pirmasis jų buvo mažylė Emmalynn.

„Ji galėjo kvėpuoti pati, nenaudodama deguonies aparatų, todėl su ja neturėjome daug vargo“ – sakė globėja. „Negalėjau pakeisti fakto, kad Emmalynn mirs, bet galėjau pakeisti aplinkybes, kaip tai įvyks.”

Mažylei, kuri į šeimos namus atvyko vos dviejų savaičių amžiaus, medikai nežadėjo net dviejų dienų išgyvenimo. Tačiau Cori ir visa jos šeima mylėjo Emmalynn, taip, kaip reikia mylėti vaiką. Jie brangino mergaitę, kol atėjo jos laikas. Emmalyn visą jos trumpą gyvenimą, kuri ji nugyveno šiuose namuose, buvo mylima iki negalėjimo. Ją kasdien nešiojo ant rankų visi šeimos nariai. Lemtingą dieną, mažylė iškeliavo į dangų, kai buvo prisiglaudusi prie Cori krūtinės, įsukta į jos pūkuotą chalatą. Emmalynn mirė šiltoje, mylinčioje aplinkoje, girdėdama Cori širdies plakimą ir dainą apie Jėzų.

Žmonės tikriausiai stebisi, kaip ir kodėl ši šeima pasirinko tokį kelią, pilną skausmo ir sunkumų. Tačiau Cori teigia, kad jie yra paprasti žmonės, kurie tiesiog turi kitokį požiūrį ir šiek tiek daugiau vidinės stiprybės.  „Žinai, tavo širdis gali plyšti, bet sudaužytos širdys gali išgyti ir tu gali būti geresnis po to, nei kada nors buvai prieš tai“ – aiškina Cori. Ir nuo to skausmo jie stiprėja, pasiruošę dar kartą mylėti kitą kūdikį.

Po Emmalynn mirties Cori į savo namus priglaudė Charlie. Jis serga hipoksine-išemine encefalopatija, todėl jo smegenims trūko deguonies net keletą kartų, kai jis dar buvo įsčiose. Charlie reikalauja priežiūros visą parą. Cori sulaukia pagalbos iš slaugės ir jos dukterų, kurios yra čia pat. Čarlis negali vaikščioti ir beveik nejuda pats, bet rodo, kad jis viską supranta ir net pademonstruoja žaismingumą.

„Tiesiog manome, kad jis supranta viską, ką sakome, ir elgiamės su juo kaip su normaliu vaiku“ – sakė Cori. Cori dažnai sulaukia klausimų apie šių vaikų biologinius tėvus. Ji paaiškina, kad tokia situacija kai kuriems žmonėms tiesiog gali būti nepakeliama, kai kuriems tai buvo tiesiog per daug. Jie nebuvo negeidžiami ir nemylimi, tiesiog kai kurie tėvai negali susidoroti su tokiu skausmu.

Todėl Cori ir jaučia pašaukimą dalintis savo stiprybe ir atsidavimu, pagelbėdama ne tik patiems vaikams, bet ir jų tėvams, kurie negalėjo atlikti šio milžiniško darbo. Tačiau Charlie yra gyvas įrodymas, kad su daug meilės ir rūpesčio net neįmanomi dalykai tampa įmanomi. Nors medikai sakė, kad Charlie gali mirti bet kada, šiandien jam yra jau 8-eri ir juo toliau visą parą rūpinasi Cori. 

Cori Salchert namus, visi vadina „vilties namais“. Cori sako, kad kiekvieną dieną jie vertina kaip dovaną, ir nei kiek nesigaili to, kokią veiklą jie pasirinko. Daugelis ilgą laiką (ir iki šiol) nesupranta, kaip ši garbaus amžiaus moteris yra pajėgi tiek “patempti”. Tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Tačiau viską susumuoja geriausiai mintis, kad šie vaikai praleis jiems duotą šioje Žemėje laiką šilumoje, švelnume, rūpestyje ir meilėje, kurią jie gali suteikti. Ši šeima yra tikri angelai žemėje!