26 metų Nathália Ferreira Rocha Brazilijoje susidūrė su didžiuliu iššūkiu, kai netikėtai tapo mama, dar būdama universitetą lankančia studente. Tačiau, vietoj to, kad atsisakytų savo svajonių ir siekių tapti mitybos specialiste, ji priėmė sprendimą, kuris kai kam gali pasirodyti drąsus, o kitiems – prieštaringas: ji kasdien vežasi savo aštuonių mėnesių sūnų Murilą į paskaitas.
Nathália, netikėtai pastojusi dar būdama studentė, suprato, kad nenori atsisakyti savo svajonių ir ambicijų dėl motinystės. Po kūdikio gimimo ji darė viską, kad išlaikytų akademinį progresą, ir nors mokslus buvo priversta sustabdyti trims mėnesiams, net šiuo laikotarpiu ji tęsė studijas nuotoliniu būdu – atliko užduotis ir laikė egzaminus, taip išlaikydama ryšį su studijomis.
Grįžusi į universitetą Nathália susidūrė su dideliu iššūkiu: kaip pasirūpinti kūdikiu, kai nėra patikimos paramos sistemos? Jos vyras dirba daug, kad aprūpintų šeimą, todėl Nathália negalėjo pasikliauti juo kaip nuolatine pagalba. Pagalbos ranką ištiesė tik mama ir krikšto mama, tačiau šios paramos nepakako, kad ji galėtų visiškai atsidėti mokslams.
Nathália, kreipdamasi į universiteto administraciją, gavo leidimą atvykti su kūdikiu, ir tai tapo jos kasdienybe. „Bijojau, kad Murilo verksmo garsai galėtų trikdyti kitus studentus, bet mano bendraamžiai jį priėmė itin geranoriškai,“ – pasakojo Nathália. Klasės draugai netgi siūlosi padėti su Murilo priežiūra, kad mama galėtų susikoncentruoti į paskaitas.
Nepaisant to, ne visų reakcijos buvo palaikančios. Nathália sulaukė kritikos, kai kurie komentatoriai tvirtino, kad ji elgiasi neatsakingai. Socialiniuose tinkluose buvo pasisakyta, kad vaikui būtų daug geriau vaikų darželyje nei auditorijoje, kur jis negali gauti visos reikiamos priežiūros.
„Nenoriu skaityti neigiamų komentarų, tačiau kai kurie vis tiek mane paliečia“, – dalijosi ji. Vienas iš labiausiai ją paveikusių komentarų buvo teiginys, kad ji esą nesupranta savo atsakomybės ir neįvertina, jog vaikų darželyje Murilui būtų geriau nei paskaitose.
Nathálios istorija sulaukė visuomenės dėmesio ir sukėlė diskusijas dėl aukštojo mokslo ir šeimos suderinamumo. Vieni laiko jos sprendimą kilniu ir palaiko jos ryžtą siekti išsilavinimo, nepaisant iššūkių, kiti kritikuoja ir mano, kad universitetas nėra tinkama aplinka mažam vaikui. Jos istorija atskleidžia tai, kaip universitetų ir visuomenės požiūris gali būti ribotas, kai kalbama apie šeimos ir mokslo suderinimą.
Nathálios atvejis leidžia pažvelgti į tai, kaip svarbu plėsti paramos sistemas aukštosiose mokyklose, kad mamos, norinčios siekti išsilavinimo, galėtų turėti visas galimybes įgyvendinti savo svajones ir tuo pačiu būti geros mamos.