Be teisių vairavusią 4 vaikų mamą policininkai nubaudė automobilio areštu. Kadangi šeima nebuvo įtartina, policininkus šokiravo bagažinės turinys, dėl kurio jie nuskubėjo pas vienišą mamą vėl

Daugumai žmonių akistata su policija nėra baisus reikalas, dėl kurio reikėtų drebėti iš baimės. Nebent nusižengiame taisyklėms ir sulaužome įstatymus, tačiau ir net tokiais atvejais bauda ar kita bausmė nėra dažniausiai gyvenimą griaunanti. Visi esame žmonės, visi darome klaidų. Tačiau kai policija sustabdė moterį vardu Ebony Rhodes, jai atrodė, kad žemė slysta iš po kojų. Moterus buvo sustabdyta policininkų kelyje ir ji iš karto žinojo, kad jos laukia nemalonumai.

Vairuotoja sąmoningai žinojo, kad nusižengia taisyklėmis ir jos laukia rimta bausmė. Ebony vairavo be galiojančių vairuotojo teisių, kurias ji neturėjo galimybės atsinaujinti. Bauda ar dar sunkesnės pasėkmės buvo tai, ko Ebony gyvenimo situacijoje tikrai netrūko. Moteris su 4 vaikais tuo metu buvo itin sunkioje finansinėje situacijoje.

Kai pareigūnai priėjo prie vairuotojos, ji iš karto pradėjo verkti. Už tokį nusižengimą jos laukė ne tik bauda, bet ir automobilio konfiskavimas į specialią aikštelę, iš kurios pasiimti gyvybiškai reikalingą jai ir jos šeimai transportą kainuotų didelius pinigus, kurių ir taip ji neturi. Ebony yra darbšti moteris, kuri kasdien sunkiai dirba parduotuvėje ir po darbų skuba pasirūpinti vaikais.

Dėl finansinių sunkumų jos vaikai mokosi, atlieka namų darbus vietinėje bibliotekoje, į kurią kasdien mama veža savo vaikus vakarais. Dar nepradėjus kalbėtis su policijos pareigūnu, Ebony skruostais jau riedėjo ašaros. Deja, tą dieną dėl grubaus pažeidimo pareigūnai jos nepasigailėjo ir pasiėmė jos automobilį į spec. aikštelę, kurioje automobilio laukė sunaikinimas, jei moteris nesusimokėtų mokesčio laiku.

Praėjus porai dienų policija pagal nustatytą tvarką tikrino aikštelėje saugomus konfiskuotus automobilius. Kai jie apžiūrinėjo Ebony automobilį, jie nieko baisaus neįtarė. Tačiau kai pareigūnai atidarė automobilio bagažinę, juos apėmė keistas jausmas. Bagažinėje buvo įvairūs vaikų daiktai, žaislai, mokslo priemonės, drabužiai ir higienos priemonės. Tokį vaizdą pareigūnai dažniausiai matydavo tada, kai tikrindavo automobilius, kuriuose žmonės gyvendavo.

Tikro laimingo atsistiktinumo metu pareigūnai susirūpino dėl automobilio turinio ir nusprendė įsigilinti į šį atvejį. Jie pasidomėjo Ebony situacija ir iš vietinių žmonių jie sužinojo, kad Ebony su vaikais pastaruoju metu gyveno tame automobilyje, nes tapo benamiais. Trumpai tariant, visa policijos komanda ir ypač tie, kurie tą dieną susitiko Ebony, jautėsi tikrai blogai, juos apėmė gėdos jausmas. Jie suvokė, kad tą dieną atėmė iš moters ir jos šeimos net tą laikinąjį stogą virš galvos, visiškai nežinodami jų situacijos.

Tačiau grąžinti automobilį nebuvo idealus situacijos sprendimas, nes niekas nevertas gyventi ankštame ir šaltame automobilyje. Tą pačią dieną jie surado moterį jos darbo vietoje ir pasikvietė pakalbėti. Pagaliau pati moteris prisipažino prieš tai jos dieną sugadinusiems pareigūnams, kad ji ir jos vaikai tapo benamiais dėl sveikatos problemų. Ebony dukra serga vilklige, o ir pati Ebony nėra idealios sveikatos.

Pastaruoju metu apsilankymai pas gydytojus ir vaistai ligos kontrolei sugniuždė vos galą su galu suduriančiai mamai, nes sąskaitos už paslaugas augo ir šeima skendo skolose. Šeima neteko buto, kai neturėjo pinigų už jį susimokėti. Ebony taip pat papasakojo, kad automobilyje jie glaudėsi todėl, kad visiems 5-iems šeimos nariams niekada nėra vietos vienoje benamių prieglaudoje. Mama negalėjo įsivaizduoti, kad ji ir jos vaikai turėtų išsiskirti ir nakvoti atskirose įstaigose.

Miegas automobilyje buvo vienintelė jos matoma išeitis. Ši tragiška paprastos ir neproblematiškos šeimos istorija labai sujaudino vieną iš pareigūnų, vardu Jeff Glazier. Jam buvo akivaizdu, kad Ebony nėra nusikaltėtė, tad moteriai tokią sunkią akimirką reikia ne bausti, o padėti. Būtent jis ir ėmėmsi iniciatyvos padėti šiai šeimai. Sugniuždyta mama labai nustebo, kad su ja susisiekė policijos pareigūnai, kurie prieš porą dienų beveik sugriovė jai gyvenimą.

Ji nežinojo, kaip reaguoti į staiga pabudusią atjautą, tačiau ji negalėjo atsisakyti jokios jai siūlomos pagalbos. Laimei, pareigūnai savo ryšių pagalba buvo pajėgūs parūpinti 5 vietas vienoje iš benamių prieglaudų visai šeimai. Tačiau visi žinojo, kad tai tik laikinas sprendimas, kad reikia padaryti kur kas daugiau. Pareigūnai suorganizavo aukų rinkimo kampaniją, kurios metu jie bendruomenei ir platesnei publikai papasakojo tragišką šios šeimos istoriją ir tai, kad pareigūnai nori pataisyti situacija parodant, kad jie turi žmogiškumo ir jų darbas ne tik bausti, bet ir padėti.

Prie finansinės pagalbos mamai ir jos vaikams prisidėjo ir visa policijos komanda bei daugybė sujaudintų žmonių, kurie siuntė finansines aukas. Visai netrukus aukų sąskaitoje buvo dešimtys tūkstančių, kas reiškė visiškai naują pradžią šiai šeimai. Kiek žinome, aukos nenustojo plūsti nuo kampanijos sukūrimo pradžios dar tris ateinančius metus. Iš viso šeimai per tą laiką buvo paaukota per 75 000 dolerių, tačiau pinigai nebuvo vienintelė parama, kurios sulaukė ši jos nusipelniusi šeima.

Bendruomenė tapo aktyvesnė ir šeimai atsidarė durys, kurios prieš tai buvo užrakintos prieš jų nosis. Su pareigūnų pagalba šeima gavo lengvatinį butą, kurio nuomą vienišai mamai buvo kur kas lengviau išlaikyti. Ji ir toliau glaudžiai bendradarbiauja su policijos komanda, kuri tapo kaip antra šeima. Visi nuo to laiko suprato didelę pamoką – vieni didžiausių gyvenimo stebuklų gali prasidėti visai netikėtai, netgi pačiu liūdniausiu įvykiu. Kaip sakoma – nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Šios šeimos gyvenimo transformacija tikrai turėjo prasidėti įvykiu, kurio metu jautėsi, tarsi žemė slysta iš po kojų. Tai puikus priminimas, kad po kiekvienos audros išlenda saulė, tad neverta nukabinti nosies ir prarasti vilties.