Kai moteris ištekino savo Dauno sindromą turinčią dukrą, ją vadino “siaubinga mama”. Tačiau po 30 metų ji visiems papasakojo, kad pasikliauti širdimi vis dėlto verta

Kai Betty Newman 1971-ųjų gegužę nuvyko į ligoninę gimdymui, ji net neįsivaizdavo, kad tą dieną apsivers jos gyvenimas. Ilgai laukta dukrelė, kurią Betty ruošėsi pavadinti Maryanne, gimė turėdama Dauno sindromą. Gydytojai iš karto suraukė kaktas sakydami naujai mamai, kad jos laukia labai sunkus gyvenimas.

Pati Maryanne bus visiškai nesavarankiška, labai ligota ir nelaiminga. Kai kurie net pasakė, kad geriau ji nebūtų gimusi. Betty net nenorėjo klausytis tokių paistalų, todėl grįžusi namo su mažyle ji žinojo, kad savo gyvenimą ji turi pašvęsti savo dukrai. Nepaisant visuomeninio pasipriešinimo žmonėms su Dauno sindromu, Betty buvo pasiruošusi padaryti savo dukrą laimingą nepaisant nieko.

Galima sakyti, moteriai puikiai sekėsi. Ji visomis išgalėmis stengėsi suteikti dukrai normalų gyvenimą. Nors Maryanne patyrė daug sunkumų ir patyčių augant, ji jautėsi mylima ir reikalinga. Maryanne visada reikalinga buvo speciali priežiūra ir specializuotų mokyklų ir centrų teikiamos ugdymo paslaugos. Būtent vietiniame mokymosi sunkumų turinčių žmonių centre ji sutiko daug panašaus likimo bendraamžių.

Ten ji susipažino su Tommy, su kuriuo ji užmezgė unikalų ryšį. Jie buvo neišskiriami draugai, kurie švelniai ir labai rūpestingai vienas su kitu bendravo. Niekas negalėjo to numatyti, tačiau jie įsimylėjo vienas kitą. Po 18 mėnesių draugystės Tommy buvo pakankamai drąsus paprašyti Maryanne mamos leidimo vesti jos dukrą. Betty norėjo tik pačio geriausio savo dukrai, todėl ji žinojo, kad negali stoti tarp dviejų įsimylėjelių ir uždrausti jiems būti kartu.

Tuo metu moteris sulaukė didelės kritikos dėl savo palaiminimo, nes niekas netikėjo, kad Maryanne yra įgali būti santykiuose. Betty vadino siaubinga mama, nes ji nepaisant aplinkos spaudimo ir kritikos leido savo dukrai būti laimingai. Moteris tikriausiai giliai širdyje nujautė, kad Maryanne ir Tommy kada nors visam pasauliui įrodys, kad Dauno sindromą turintys žmonės yra tokie patys, kaip ir visi – trokštantys tų pačių nuostabių dalykų, kaip meilė.

Nepaisant didelės kritikos, Maryanne ir Tommy 1995 m. liepą susituokė. Be abejonės, jie netapo savarankiška pora, gyvenanti savarankišką gyvenimą. Maryanne ir toliau reikėjo priežiūros, tačiau tam, kad ji būtų laiminga, Betty pasiryžo tapti neoficialia Tommy globėja. Dviems įsimylėjeliams buvo suteikta galimybė būti kartu. 

„Jie labai myli vienas kitą, gerbia vienas kitą ir yra visiškai sąžiningi“ – žurnalui PEOPLE pasakojo Maryanne sesuo Linda Newman. Linda tapo antrąja oficialia poros globėja, kartu su mama Betty.  Galima sakyti, kad Betty kontraversiškas sprendimas leisti dukrai ištekėti bus įrašytas į istoriją. Mūsų dienomis tikrai nebelikę tokio kategoriško požiūrio dėl Dauno sindromą turinčių žmonių, nors dar nemažai žmonių klysta manydami, kad šį sindromą turintys negali gyventi laimingo ir ilgo gyvenimo.

Betty ir Tommy santykiai buvo tai, kas sužavėjo ir pamokė visą pasaulį. Ši pora laimingai nugyveno net 30 metų kartu. Jie kartu buvo kiekvieną dieną, net tris dešimtmečius. Jų santykiai buvo kupini švelnumo, nes jie niekada nemokėjo justi pykčio vienas kitam. Jie įrodė, kad kritikai klydo. 

„Mes su Tommy niekada nesiginčijame“ – kalbėjo pati Maryanne apie mylimąjį.- „Labai myliu savo vyrą. Jis mano geriausias draugas.“ Ši pora tapo kelrode žvaigžde kitiems žmonėms, kurie nesuprato, kad Dauno sindromas nėra nuosprendis gyventi nelaimingus ir sukaustytus gyvenimus. Pora gyveno savarankiškai mamos ir sesers kaimynystėje. Jie šventė savo vestuvių metines ir galėjo džiaugtis smagiais prisiminimais, įamžintais nuotraukose.

Galima tikėti, kad šie du žmonės sulauktų gražios žilos senatvės. Deja, Tommy sunkiai susirgo 2020-ųjų žiemą ir buvo paguldytas į ligoninę. Ligoninėje jis užsikrėtė koronavirusu ir sulaukęs 2021-ųjų metų pirmosios dienos paliko šį pasaulį. Be abejonės, tai sudaužė Maryanne širdį. Tačiau 50-metė moteris turi didelį palaikymo artimųjų ratą, todėl mylimojo netektį ji ištvėrė.

Maryanne ir Tommy istorija yra iš tiesų unikali, parodanti, kad Dauno sindromas yra diagnozė, kuri neatima iš žmogaus jo žmogiškumo, emocijų ir svajonių. Maryanne ir Tommy norėjo meilės ir artumo, tad džiugu, kad jiems nepastojo kelio jokie kritikai ir skeptikai.

Labiausiai džiugu, kad prieš tris dešimtmečius Maryanne mama žinojo, kad turi padaryti viską, dėl dukters laimės. Tommy jai tapo kaip savo sūnus, todėl jo netektis labai skaudžiai palietė visus. Tačiau liūdėti ilgai ši šeima negali, nes jų širdys yra pripildytos gražių ir laimingų prisiminimų, kuriuos jie saugos iki gyvenimo galo.