Kai narkomanų porai gimė pačios unikaliausios ir dar neįgalios trynukės pasaulyje, jie jas apleido. Štai kaip susiklostė seserų gyvenimas, kuriems šansą davė mylinti šeima

Priklausomybė yra viena klastingiausių ir sunkiausių ligų, kokiomis serga šiuolaikinis žmogus. Be abejonės, ji yra pagydoma – kartais žmogus suima pats save į rankas, kartais jį pastūmėja pokyčiams didesni gyvenimo įvykiai. Atrodytų, nėštumas ir šeimos pagausėjimas gali atnešti būtent tą laimę į gyvenimą, kurios žmonėms trūksta, tačiau vienai porai nepadėjo net tai.

Dar prisidėjo ir bėdos, apie kurias narkomanų pora sužinojo tik dukroms gimus. Gydytojai į pasaulį priėmė trynukes, iš kurių dvi buvo neįgalios – jos buvo Siamo dvynės. Ši skaudi istorija yra su laiminga pabaiga, bet apie viską nuo pradžių. 

Prieš 18 metų pasaulį išvydo vienos unikaliausių trynukių pasaulyje. Macey, Mackenzie ir Madeline atvejis buvo nepaprastai unikalus – dvi iš trijų sesių buvo siamo dvynės, suaugusios ties pilvu.

Mergaičių biologiniai tėvai, kurie negalėjo įveikti savo priklausomybės narkotikams, tik dar labiau buvo pastūmeti atsisakyti vaikų, kurių jie neįstengtų auginti. Iš karto po mergaičių gimimo jie vaikų atsisakė. Laimei seseris bene iš karto įvaikino mylinti šeima. Jeff Garrison ir jo žmona Darla patys augino 3 biologinius sūnus, tačiau be to jie ilgus metus buvo laikini globėjai vaikams, kurie ieškodavo pastovių šeimų.

Kai jie sužinojo apie mergaičių likimą, porai nekilo nė abejonės, kad jiems lemta tapti viena šeima. Nors pora svajojo apie vieną sesutę sūnums, vienu metu jie gavo net tris. Trynukių priežiūra buvo didelis iššūkis, tačiau pora neišsigando ir priėmė mergaites į šeimą kaip savas. Kai Macey ir Mackenzie buvo 10 mėnesių, jos ištvėrė 26 valandas trukusią sėkmingą operaciją, po kurios mergaitės buvo atskirtos.

Nepaisant nesuskaičiuojamo kiekio medicininių procedūrų ir operacijų, kurias merginos patyrė augdamos, jų gyvenimas beveik niekuo nesiskyrė nuo kitų vaikų. Jos buvo aktyvios padaužos, mėgstančios jodinėti bei žaisti su gyvūnais. Kai mama pasakojo apie kasdienybę šeimoje ji neslėpė, kad mergaitės turi tokius pačius buities darbelius kaip ir visi kiti vaikai.

Ilgainiui šeima persikėlė gyventi į didelę fermą, kurioje visi vaikai rūpinosi 10-čia žirgų, dviem šuniukais ir keturiomis katėmis. Kai mergaitės tapo paauglėmis, jos gyveno visiškai tokį patį gyvenimą kaip ir jų bendraamžės, tad jos niekada nesijaučia kitokios. Jos laisvalaikiu jodinėja, leidžia laiką su draugais ir po mokyklos uždarbiauja.

Apie save Mackenzie pasakoja labai paprastai: “Aš nesijaučiu esanti kažkuo ypatinga. Aš esu paprasta 18-iolikmetė, besimokanti mokykloje, norinti dirbti ir siekti karjeros mylimoje srityje, svajojanti ištekėti ir turėti vaikų”. Merginos su nekantrumu laukia mokyklos baigimo ir studijų. Nors sesės apie save kalba kukliai, jų mama tikrai neslepia pasididžiavimo tuo, kad pagelbėjo joms užaugti stipriomis, drąsiomis ir nepriklausomomis moterimis.

Šių seserų istorija tikrai galėjo pasibaigti kur kas liūdniau. Tik mylinčios ir iššūkį priėmusios šeimos dėka jos šiandien yra viską galinčiomis pasiekti moterimis. Kartais mums nesuprantama, kaip apskritai galima vartoti narkotikus nėštumo metu, kaip galima nemylėti savo paties vaikų, o juo labiau juos palikti.

Tikriausiai visiems yra duotas individualus likimas ir tikriausiai šioms merginoms buvo lemta taip skaudžiai pradėti savo gyvenimą. Būti paliktomis likimo valiai ir sutikti pačius geriausius tėvus, kurie davė joms kur kas daugiau, nei galėtų kas kitas. Mama ne ta, kuri pagimdė, o ta, kuri užaugino. Linkime tik pačios geriausios kloties šiai šeimai!