Šeima iš mažo miestelio įsivaikino dvynes, turinčias Dauno sindromą. Jie neįsivaizdavo, kad jų asmeninis sprendimas užgaus kaimynus, kurie parodys savo nepasitenkinimą labai žiauriai

Šeima – tai struktūra, sudaryta meilės pagrindu. Geriausiu atveju, šeimos apsupti mes visada jaučiamės saugūs, mylimi ir aprūpinti dėmesiu bei rūpesčiu. Deja, ne visiems pasiseka turėti tokį gyvenimo pagrindą, todėl tai dažnai lemia pyktį ir pagiežą viskam, kas mus supa. Tai, ką patyrė šios istorijos herojai tik dar kartą parodo, kad pasaulyje, kuriame daug gėrio ir meilės, taip pat šalia egzistuoja žmonės, kupini blogio ir neapykantos.

Gali būti, kad tokie žmonės tampa pagiežingi būtent todėl, kad nuo vaikystės savo šeimoje nėra patyrę meilės ir laimės. Tačiau Hollis šeima įrodo, kad net ir tokiomis aplinkybėmis, kai tave puola be jokio normalaus pagrindo, gėris yra kur kas stipresnis ir galingesnis. Anne Hollis ir jos vyras gyveno nedideliame miestelyje Ilinojaus valstijoje, augino du sūnus ir buvo labai laimingi. Tačiau jie juto kažkokį nepaaiškinamą trūkumą širdyje, kurį galiausiai pora sau įvardijo – jie norėjo įsivaikinti dar vaikų.

Ilgai galvoję jie nutarė, kad yra pajėgūs suteikti daug rūpesčio ir meilės vaikams su negalia. Taip jų gyvenime atsirado dvi sesutės iš Ukrainos, turinčios Dauno sindromą. Anne buvo tikra, kad jos yra Dievo siųstas džiaugsmas ir misija jai ir jos vyrui, o jų sūnų entuziazmas ir nekantravimas sutikti savo naujas seseris tik patvirtino – jiems lemta suteikti šioms likimo nuskriaustoms dvynėms tai, ko jos nusipelno.

Įvaikinimo procesas nebuvo trumpas ir lengvas, tačiau galiausiai mergaitės Meg ir Alina buvo su jas iš pirmo žvilgsnio pamilusiais tėvais. Atrodė, kad toliau laukia tik laimingas gyvenimas ir bandymas įveikti visas mergaičių negalios keliamas problemas, tačiau visiems kartu. Šeima gyveno mažame miestelyje, kur visi visus pažinojo. Anne net minties nebuvo kilę, kad kažkas prieštaraus jų sprendimui auginti dvynes su Dauno sindromu.

Tačiau vieną rytą ji suprato, kad klydo. Visa šeima pabudo nuo keisto triukšmo lauke. Kol visi nusileido iš miegamųjų, prie jų namų jau nieko nebuvo. Buvo likę tik pėdsakai tų, kurie norėjo pasiųsti labai žiaurią, liūdną ir skaudinančią žinutę. Mergaitės nebuvo laukiamos miestelyje, todėl šeimos namai buvo apipiešti grafičiais, kurių turinys buvo dar labiau skaudinantis, nei padaryta žala namui.

“Varykite iš čia, atsilikeliai”, “Dinkite iš šio miestelio”, “Eikite velniop” – tai frazės, kurios buvo parašytos ant jų namų ir automobilių purškiamais dažais. Anne su vyru buvo įskaudinti, tačiau jie nepasakytų, kad juos stebina toks žmonių žiaurumas. Labiausiai sukrėsti buvo šeimos berniukai, kurie niekaip negalėjo suprasti, kodėl kažkam trukdo jų šeimos laimė ir jų meilė naujoms sesutėms.

Berniukai spėjo pamilti savo seses taip stipriai, kad jų mažose galvelėse pradėjo suktis mintys, kaip apsaugoti seses nuo tokių išpuolių. Buvo akivaizdu, kad taip pasielgti gali tik labai nelaimingi, nemylimi ir nemylintys žmonės. Hollis šeimai beliko kovoti su blogiu aplink tais būdais, kuriuos jie geriausiai žinojo – meile ir gerumu. Su tėvų pagalba berniukai norėjo sukurti video, kuriame jie kreiptųsi į pasaulį su prašymu niekada nevartoti žodžio “atsilikelis” (angl. Retard).

Tai ypatingai skaudus žodis, kuris yra nevartotinas apibūdinti žmonėms su protine negalia. Berniukai pradėjo video nuo to, kad jie tai daro dėl seserų Meg ir Alina. Broliai pradėjo pasakoti, kad jų sesutės tik pradeda suprasti, kad su aplinkos palaikymu ir pagalba, gyvenime jos gali padaryti viską, apie ką svajoja.

 “Jos pasiruošusios šokti ir dainuoti bet kurią akimirką, jos mokosi skaityti kasdien vis naujus žodžius, jos įveikia naujus tikslus visą laiką. Jos yra draugiškos ir pasiruošusios padėti visiems, jos visada užtikrins, kad būsite su šypsena veide. Jos nepasiduoda net tada, kai būna sunku. Jos primena mums apie tai, kad Dievas turi kiekvienam sugalvotą planą augti ir tobulėti. Jos yra kur kas daugiau, nei tas senas ir nenaudotinas “medicininis terminas”, kadaise apibūdinęs tokius, kaip jos. Jos yra būtent tie žmonės, kurie pakeis pasaulį, pakeis bjaurius jausmus į pagarba ir meile grįstus jausmus visiems. Gerbkite jas. Mūsų sesės nėra “atsilikelės”. – tai žodžiai, kuriais į visą pasaulį kreipėsi berniukai, norėdami pasiųsti gerumo ir žmogiškumo žinią. 

Tėvų pagalba sukurtas berniukų video netrukus pasiekė internetą ir išplito jame kaip virusas. Daugybė žmonių liko sužavėti tokiu broliukų atsidavimu sesėms, kurios sulaukė tiek neapykantos iš bendruomenės, kuriai jos niekaip netrukdo. Šios šeimos istorija netrukus buvo pasakojama daugelyje žiniasklaidos šaltinių, skleidžiant žinią visiems tokiems “mažų miestelių gyventojams, siauro akiračio ir neapykantos pripildytiems” žmonėms.

Iš šios šeimos galima daug ko pasimokyti. Pirmiausia, kokie nuostabūs ir mieli yra šie broliukai, kurie taip tvirtai pasako “ne” savo sesių užgauliotojams ir apsiima jas ginti visomis išgaliomis? Kokie dosnūs ir geros širdies yra šie tėvai, kurie ne tik užaugino savo sūnus deramai, bet ir atvėrė savo namus ir širdį mergaitėms, kurių likimas jų gimtajame krašte galėjo būti neįtikėtinai liūdnas?

Meilė, žmogiškumas ir supratimas – štai kas turėtų būti pagrindu mūsų kasdieniame gyvenime, kai aplink matome kitokius, nei mes. Niekas nėra apsaugotas nuo ligos ar negalios, niekas jos savanoriškai nepasirenkame. Verčiau džiaukimės tuo, kad kažkas turi tiek daug meilės, kad gali ją skirti vaikams, kuriems jos labiausiai reikia. Didžiausios sėkmės šiai šeimai!

Berniukų sukurtas video (anglų kalba):