Sūnus prisipažino mamai, kad darželyje iš jo tyčiojasi bendraamžiai dėl jo klausos aparato. Mama nusprendė padaryti kai ką genialaus ir padėjo kitiems vaikams su klausos negalia

Žmogus yra tokia būtybė, kuri natūraliai atkreipia dėmesį į kitą žmogų, kuris kuom nors skiriasi nuo mūsų. Pastebėti skirtumus nėra problema, tačiau nuo pat ankstyvo amžiaus privalome išmokti nesityčioti iš kitų, kurie kitaip atrodo. Patyčios aplamai nėra geras dalykas, tačiau visi žinome, kokia tai opi problema ypač vaikų tarpe.

Vaikai mokosi funkcionuoti visuomenėje, todėl kartais jie pasitelkia ne pačius geriausius būdus siekdami dominuoti. Freddie gimė su klausos negalia ir būdamas vos dviejų mėnesių gavo pirmąjį savo klausos aparatą. Jo mama Sarah Ivermees puikiai prisimena, kad sūnui jo kitoniškumas niekada netrukdė, kol jis nepradėjo lankyti darželio.

Vaikai grupėje pradėjo šaipytis ir juoktis iš jo klausos aparato, dalinai iš nesupratimo, kodėl jis jį dėvi ir kodėl jis yra kitoks, nei kiti. Iš tiesų šis vaikas nėra visiškai kitoks – jis yra toks pats žaismingas, sumanus ir linksmas berniukas, kuris ant ausies turi aparatą, leidžiantį jam girdėti jį supantį pasaulį. Freddie mamai papasakojo, kaip skaudžiai jį užgaulioja kiti vaikai dėl jo negalios.

Mama be abejonės bandė nuraminti sūnų ir įrodyti jam, kad į tokias pašaipas neverta kreipti dėmesio, tačiau pakeisti didelės grupės vaikų mąstymo ji nebuvo pajėgi. Vis vien mama galvojo, kaip pakeisti situaciją ir kaip pagerinti jos sūnaus gyvenimo kokybę. Ji prisiminė, kad vaikai labai žavisi superherojais, įvairiais lipdukais ir aplamai žaislais.

Jai kilo idėja – kodėl gi nepadarius klausos apatarų žaismingais ir vietoje nesupratimo, jie keltų žavesį ir atkreiptų į save pozityvesnį dėmesį? Tada Sarah modifikavo sūnaus klausos aparatą ir sukūrė superherojų įkvėptą prietaisą, ant kurio ji suklijavo lipdukų ir guminių žaisliukų. Dabar Freddie dėvėjo įdomų ir žaismingą aparatą ir tuojau pat Freddie bendraamžiai įvertino tokį pokytį.

Vaikai su dideliu smalsumu apžiūrinėjo berniuko ausį ir sakė jam, kad jis “kietai” atrodo. Sarah suprato, kad jei ji negali pakeisti situacijos ir negali atsisakyti sūnaus klausos aparato visiškai, ji privalo pakeisti vaikų požiūrį į jį. Moteris iš karto pamatė pozityvius pokyčius ir nusprendė, kad jos sumanymas žūt būt turi padėti ir kitiems vaikams.

Nuo to laiko ji pradėjo kurti pačius spalvingiausius klausos aparatų priedus, kuriais tėveliai patys gali modifikuoti savo vaikų prietaisų išvaizdą. Sarah pamatė, kad kiti vaikai pradėjo net pavydėti sūnui galimybės nešioti mėgstamus superherojus ausyje. Moteris džiaugiasi, kad jos problemos sprendimu dabar pasinaudoja šimtai tėvelių su klausos negalią turinčiais vaikais, kurių gyvenimai pagerėjo vien dėl šios mažos estetinės detalės.

Džiugu matyti, kad egzistuoja sumanūs žmonės, kurie moka originaliai spręsti problemas ir tokiu būdu dar sugeba padėti tokio paties likimo broliams ir seserims. Tai yra puikus žmonijos pavyzdys, kuris sprendžia vienu metu vieną didžiausių problemų pasaulyje – patyčias, kurių su laiku, labai tikimės, sumažės ir galiausiai ši problema išnyks.

Vertėtų tik prisiminti, kad kiekvieno tėvo ir mamos pareiga išmokyti savo vaiką būti geriems kitų vaikų atžvilgiu, tada tiems, kurie yra kitokie, nereikės sukti galvos, kaip prisitaikyti prie šio žiauraus pasaulio ir bandyti kas dieną išgyventi.