4-metė mergaitė parduotuvėje užkalbino nepažįstamą senuką surauktu veidu. Vyras tada nežinojo, kad mažylės keistas prašymas taps akimirka, kai pasikeis jo gyvenimas

Mūsų dienomis vienatvė ir jos sukeliamas skausmas prilygsta naujai epidemijai. Tai yra opi problema ypač tarp senatvės sulaukusių žmonių, kurie randa vis mažiau džiaugsmo ir gyvenimo prasmės, kai netenka savo mylimų žmonių. Tačiau tokia pati stebuklinga yra galimybė vos per vieną akimirką iš nepažįstamųjų tapti draugais.

Tą geriausiai moka daryti vaikai, kurie neturi gėdos jausmo ir drąsiai pakalbina tuos, kurie patraukia jų dėmesį. Tą puikiai atspidi ir ši nuostabi istorija apie draugystę ten, kur jos niekada neįsivaizduotume. 

Dan Peterson prieš pusmetį buvo netekęs vienintelio savo ramsčio – žmonos Mary. Dieną, kai jis ją palaidojo, mirė ir dalelė jo. Vyras iš tiesų prisipažino, kad neturėjo prasmės ir jėgų gyventi.

Tai puikiai atsispindėjo ir jo veido išraiškoje, kai jam tekdavo daryti nemėgstamus darbus, pavyzdžiui, apsipirkinėti parduotuvėje. Tačiau vieną tokią dieną jis išgirdo kai ką, ko tikrai nesitikėjo. “Ei, senas žmogau. Šiandien mano gimtadienis!”- šūktelėjo jam šalimais vežimėlyje sėdinti mergaitė. Dan pasimetė ir jo kakta tik dar labiau susiraukė.

Jis nesuprato, kodėl šis vaikas iš niekur nieko kreipiasi taip į jį. Tačiau tai buvo tik labai keisto pokalbio pradžia. Mergaitė vardu Norah tą dieną apsipirkinėjo parduotuvėje saldumynų 4-metės  gimtadienio šventei. Norah buvo tipinis smalsus ir pasaulį bandantis pažinti vaikas, tačiau nei jos mama, nei pats Dan nesuprato, kodėl jai kilo noras pakalbinti būtent jį.

Dar labiau abu suaugusiuosius nustebino keistas mergaitės prašymas. Ji paprašė Dan su ja nusifotografuoti ir apsikabinti. Norah mama Tara ir pats Dan bandė sulaikyti akyse besikaupiančias ašaras. Trumpai, tačiau labai smarkiai apsikabinus atėjo metas atsisveikinti. Tara padėkojo senoliui už jo laiką, tačiau Dan tą akimirką prisipažino, kad dėkoti turi būtent jis. 

“Ne, aš dėkoju jums. Šiandien buvo viena geriausių dienų, kokias patyriau pastaruoju metu. Jūs padarėte mane labai laimingą, panele Norah”.

Mergaitės mama negalėjo pamiršti šios įsimintinos pažinties parduotuvėje ir to, kaip neįprastai, bet labai mielai pasielgė jos dukra. Tara pasidalino senolio ir dukros nuotrauka Facebooke, o po ja pasipylė komentarai. Vienas komentatorius pažinojo Dan ir papasakojo mergaitės mamai, kokioje iš tiesų situacijoje yra senolis. Vienišas vyras ilgą laiką gedėjo savo žmonos ir iš tiesų skendo vienatvėje.

Norah poelgis iš tiesų pagelbėjo jam pasijusti vėl gyvu, vėl nebe vienišu šiame dideliame pasaulyje. Sužinojusi tiesą Tara nusprendė, kad būtų visai puiku aplankyti Dan jo paties namuose. Netrukus ji gavo jo kontaktus ir adresą, o labai greitai jie jau buvo ir prie senolio namų durų.

Buvo neįtikėtina matyti, kokį džiaugsmą suteikia senoliui maža draugė, kuri tarsi angelėlis buvo pasiųsta jam tarsi paties Dievo. Dan tikėjo, kad tai jo žmonos darbas iš dangaus, kad Norah buvo atsiųsta išgydyti jo depresiją ir suteikti jo gyvenimui prasmę. Tai buvo iš tiesų neįtikėtina, koks artimas tapo šis kadaise nepažįstamas senolis. Nuo tos dienos Norah lankė Dan kiekvieną savaitę.

Kiekvienas jų susitikimas taip pat prasidėdavo ir pasibaigdavo stipriu apsikabinimu. Taip visai be didelių pastangų Dan tapo Tara ir Norah šeimos nariu. Ryšį, kokį užmezgė jos 4-metė ir senukas buvo tiesiog stulbinantis. Tai buvo net kažkas daugiau, nei anūkės ir senelio draugystė. Jie buvo neišskiriami kaip bendraamžiai geriausi draugai. 

Ši istorija čia nesibaigia – Dan ir Norah draugystė su laiku tik stiprėjo. Jie tapo neišskiriami, o Tara šeimai Dan buvo jau kaip kraujo giminaitis. Senolis dalyvavo visose mergaitės šventėse ir stebėjo visus jos pasiekimus. Naujausiose nuotraukose Norah jau yra 8-erių, tačiau net ir po 4 metų ji vis dar stipriai apsikabina senolį, kadaise buvusį nepažįstamąjį.

Norah apsikabindavo Dan taip, tarsi ta diena būtų paskutinė. Vieną dieną taip ir buvo – Dan mirė 2020-ųjų vasarį. Tačiau visi žinojo, jis nugyveno kur kas ilgiau, nei turėjo. Visi žinojo, kad prieš pažintį su mergaite Dan buvo pasiruošęs mirti. Tačiau naujo ūpo gyventi įkvėpusi Norah suteikė jam labai laimingus 4 gyvenimo metus, per kuriuos galbūt jis patyrė kur kas daugiau džiaugsmo, nei per visą gyvenimą.

Dieną prieš senolio mirtį jie buvo aplankyti jo – Dan buvo linksmas, ramus ir laimingas. Jis dar spėjo pasveikinti mergaites Valentino dienos proga, apsikeisti atvirutėmis, dovanomis ir, svarbiausia, apsikabinimu. Ši istorija sujaudino milijonus žmonių, kurie stebėjo šią neįtikėtiną draugystę. Norah ir Dan parodė pasauliui, kad nebūtinai turime likti vieni kitiems svetimi.

Draugystė gali gimti bet kur ir bet kokiomis aplinkybėmis – svarbiausias ir lemiamas faktorius yra atvira širdis ir vaikiškas nekaltumas. Iš vaikų galima pasimokyti labai daug, nes jie tebėra tie gyvenimo ir įvairių nusistatymų sugadinti angelėliai, kurie nori bendrauti nepaisant amžiaus ar kitų skirtumų. Gali būti, kad Norah tą lemtingą dieną parduotuvėje pajuto, kokį skausmą viduje išgyveno senolis ir nusprendė jį išgydyti. Kaip ten bebūtų, jų draugystė dar daug metų įkvėps pasaulį būti vieni kitiems atviresniems. 

Video, kuriame matosi pirmoji Dan ir Norah pažintis: